Rosidai — didelis eudikotų augalų kladas: apibrėžimas ir taksonomija
Rosidai — didelis eudikotų kladas: sužinokite apibrėžimą, taksonomiją, rūšių įvairovę ir evoliuciją nuo kreidos periodo iki šiandienos.
Rosidai (liet. dažnai vadinami rožiniais) yra vienas didžiausių žydinčių augalų kladų. Jį sudaro apie 70 000 rūšių — tai daugiau nei ketvirtadalis visų dygiaodžių augalų (eudikotų). Rosidai pasižymi didžiule morfologine įvairove: čia yra krūmų, medžių, lianų ir vienmečių žolių atstovai, kurių gėlės ir lapai gali smarkiai skirtis tarp grupių.
Taksonomija ir skirstymas
Rosidai tradiciškai skirstomi į maždaug 17 eilių, o šie būriai apima apie 140 šeimų. Pagal šiuolaikines molekulines filogenetines analizės pirmaujančios grupės paprastai išskiria dvi dideles potekes:
- Fabidai (anksčiau vadinti eurosidais I) — čia priklauso, pavyzdžiui, Fabales (ankštiniai) ir kitos artimos eilės.
- Malvidai (anksčiau vadinti eurosidais II) — šioje potekėje yra tokios eilės kaip Brassicales, Malvales, Sapindales ir kt.
Praktiniuose aprašymuose dažnai minima ir eilė Vitales, kuri kartais laikoma atskira linija arba artima minėtoms potekėms. Daugelis pažangesnių apžvalgų mini kaip pavyzdžius eiles: Rosales, Fabales, Brassicales, Malvales, Sapindales, Myrtales ir kt.
Tradicijos ir skirtingos apibrėžtys
Systematika rosidų remiasi tiek morfologiniais požymiais, tiek didelėmis molekulinių duomenų analizėmis. Yra naudojamos maždaug trys skirtingos rosidų apibrėžtys arba aprėptys — nuo siauresnės (griežtai filogenetinės, „crown group“) iki platesnės (įtraukiančios kai kurias gretimas eilutes). Dėl to kai kuriuose autoritetinguose šaltiniuose apimtis gali skirtis. Pvz., kai kurie autoriai rosidams priskiria Saxifragales būrį, o kiti šio būrio neįtraukia — tai viena iš taksonominių nesutarimų sričių.
Evoliucija ir fosilinis palikimas
Fosiliniai rosidų atstovai yra žinomi dar iš kreidos periodo. Molekulinio laikrodžio skaičiavimai rodo, kad rosidai atsirado kreidos aptiano arba albano stadijoje — prieš maždaug 125–99,6 mln. metų. Tai atitinka ir fosilinius duomenis, kurie rodo, kad šis kladas greitai išsiplėtė ir diversifikavosi kartu su kitais eudikotais vėlyvajame mezozojuje.
Morfologija ir cheminiai požymiai
Nors rosidai nėra vienalytė morfologinė grupė, galima išskirti keletą dažnai pasitaikančių bruožų: daugelyje grupių yra dviejų sėkladėžių (kotiledonų) požymis, lapuose dažnai ryšiuojasi tinklinė gyslotis, o gėlės dažnai turi žiedlapių ir žvynų skaičių, susijusį su penkete ar ketvertu. Kai kurios rosidų šeimos turi specifinių cheminių junginių — pvz., izoflavonus Fabaceae — kas padeda ir molekulinių žymenų atpažinimui.
Biologinė ir ūkinė reikšmė
- Maisto augalai: daug svarbių kultūrų priklauso rosidams — pvz., ankštiniai (soja, pupos, žirniai), rožiniai vaismedžiai (obuoliai, vyšnios, braškės iš Rosaceae), riešutai ir kt.
- Mediena ir pramonė: medžiai iš Sapindales, Malvales ir kitų eilių teikia vertingą medieną, pluoštus bei žaliavas pramonei.
- Vaistinės ir prieskoninės augalų rūšys: daugelis cheminėmis medžiagomis turtingų šeimų naudojamos medicinoje ir kulinarijoje.
- Ornamentika: rožių, magnolijų giminaičiai ir kiti ropidinių atstovai plačiai auginami dekoratyviniais tikslais.
Santrauka
Rosidai — didelis, molekuliniuose tyrimuose aiškiai išsiskiriantis eudikotų kladas, apimantis ~70 000 rūšių, ~17 eilių ir ~140 šeimų. Jie pasirodė kreidos metu ir nuo to laiko išsiplėtė į daug įvairių ekologinių nišų. Nors pagrindinė taksonominė struktūra yra gerai nustatyta, tam tikros eilės (pvz., Saxifragales) ir apibrėžtys gali būti interpretuojamos skirtingai priklausomai nuo autorių ir metodų.
Ieškoti