Sciadopitys — japoninė skėtinė pušis: gyva fosilija ir Japonijos endemitas

Sciadopitys (Sciadopitys verticillata), japoninė skėtinė pušis, yra unikalus spygliuočius — vienintelis išlikęs visos Sciadopityaceae šeimos atstovas. Tai Japonijos endemitas ir žinoma kaip gyva fosilija, neturinti artimų šiuolaikinių giminaičių: jos fosilijos datuojamos maždaug prieš 230 mln. metų (triaso laikotarpis), todėl augalas turi didelę mokslinę reikšmę.

Morfoligija ir biologija

Tai visžalis medis, dažniausiai užaugantis 15–27 m aukščio, su stambesne tiesia kamiene. Jo rudos spalvos pagrindiniai ūgliai turi 7–12 cm ilgio lanksčių žalių „plaštakų“ užuomazgas. Šie „lapų“ pavidalo elementai atrodo kaip lapai ir atlieka jų funkciją, tačiau iš tikrųjų yra sudaryti iš stiebo audinio — tai vadinami kladodai (modifikuoti stiebai), kurie fotosintetina. Retkarčiais plazdelė išsišakoja ir išsišakojimo „V“ formos šakutėje išaugina pumpurą, kaip ir įprastas stiebas.

Konservatyvus augimo tempas ir tanki, taisyklinga laja daro šį medį dekoratyviu soduose ir parkų alėjose. Žievė su amžiumi pabąla ir gali tapti šiek tiek šerpetota.

Dauginimasis ir vaisiai

Kankorėžiai yra 6–11 cm ilgio. Jie subręsta maždaug per 18 mėnesių; pasiekę brandą žvyneliai atsiveria ir išleidžia sėklas. Kaip dauguma spygliuočių, Sciadopitys žydi ir apdulkina vėjas — specialių vabzdžių vaidmuo yra minimalus. Sėklos naudojamos dauginimui, tačiau dėl lėto dygimo ir brandinimo augalas dažnai dauginamas ir vegetatyviniu būdu sodininkystėje (šilkinis ar atraminis dauginimas, retkarčiais — skiepijimas).

Buveinė, paplitimas ir auginimas

Šis medis natūraliai auga ribotose Japonijos srities vietose ir yra jautrus reikšmingiems klimato bei dirvos pokyčiams. Sodininkystėje Sciadopitys vertinamas dėl dekoratyvių kladodų ir ilgaamžiškumo, tačiau auga lėtai ir sodinukų bei medelių kaina gali būti didesnė nei įprastų spygliuočių.

Auginimo patarimai:

  • Mėgsta drėgną, gerai drenuotą, šiek tiek rūgščią dirvą; vengti užmirkusių vietų (jautri šaknų puviniui).
  • Ramios, apsaugotos vietos nuo stiprių vėjų ir vėlyvų pavasario šalnų padeda jaunoms šakoms nesudegti.
  • Priimtinas ir saulėtas, ir dalinai pavėsingas augimo vietos variantas; per daug intensyvi vasaros saulė gali dėmėti jaunus kladodus.
  • Auginant iš sėklų, dažnai prireikia stratifikacijos ir kantrybės – dygimas ir pirmasis augimas vyksta lėtai.
  • Retas kenkėjų ir ligų paveiktis, tačiau blogas drenažas ir užmirkimas gali leisti išsivystyti šaknų puviniui.

Kultūrinė ir istorinė reikšmė

Sciadopitys (jap. koyamaki) turi ir kultūrinę reikšmę Japonijoje: Koyamaki buvo pasirinktas kaip Japonijos imperatoriaus herbas, skirtas Akišino princui Hisahito, kuris šiuo metu yra trečias eilėje į chrizantemų sostą. Dėl savo estetikos ir neįprastos morfologijos medis buvo mėgstamas Viktorijos epochos soduose Europoje.

Pirmą kartą šį augalą į Europą 1860 m. rugsėjį atvežė Johnas Gouldas Veitchas. Nuo to laiko jis pradėtas veisti botanikos soduose ir privatiuose sodeliuose, o taip pat kartais naudojamas kaip bonsai objektas dėl lėto augimo ir tvarkingos lajos.

Mokslinė reikšmė – gintaras

Įdomu, kad infraraudonųjų spindulių mikrospektroskopija nustatė, jog pagrindinis Baltijos gintaro šaltinis siejamas su Sciadopityaceae šeimos spygliuočiais. Tai reiškia, kad ši šeima, nors dabartiniu metu labai ribota, turėjo svarbų vaidmenį formuojant tam tikrus geologinius organinius liekanų produktus ir padeda mokslininkams suprasti senovinių ekosistemų sudėtį.

Pastabos ir išvados

Sciadopitys yra unikalus ir vertingas augalas tiek moksliniu, tiek estetiniu požiūriu. Dėl lėto augimo ir specifinių auginimo reikalavimų jis reikalauja kantrybės, tačiau teisingai prižiūrimas gali tapti įspūdingu sodo akcentu ir ilgai džiuginti sodininkus. Dėl savo seno evoliucinio palikimo ir ryšio su gintaru šis medis taip pat turi svarbią vietą gamtos istorijos tyrimuose.

Sciadopitys verticillata stambiu planuZoom
Sciadopitys verticillata stambiu planu

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Sciadopitys?


A: Sciadopitys yra unikalus spygliuočių medis, endeminis Japonijoje ir vienintelis išlikęs Sciadopityaceae šeimos narys.

K: Kokio senumo yra Sciadopitys fosilijos?


A: Sciadopitys fosilijoms yra 230 milijonų metų.

K: Kaip atrodo Sciadopitys medžiai?


A: Sciadopitys medžiai turi rudus pagrindinius ūglius su 7-12 cm ilgio lanksčių žalių "plaštakų" virtinėmis, kurios primena lapus, bet iš tikrųjų yra sudarytos iš stiebo audinio.

K: Kaip kūgeliai išskiria sėklas?


A: Sciadopitys medžių kūgeliai yra 6-11 cm ilgio, su plokščiais žvyneliais, kurie atsidaro ir išleidžia sėklas.

K: Kodėl Sciadopitys populiarus soduose?


A: Nepaisant lėto augimo ir didelės kainos, Sciadopitys yra populiarus soduose dėl savo patrauklios išvaizdos.

K: Koks yra Japonijos imperatoriaus princo Hisahito iš Akišino herbas?


A: Japonijos imperatoriaus herbas, skirtas Akišino kunigaikščiui Hisahito, yra Koyamaki, t. y. Sciadopitys.

K: Kas į Europą atvežė Sciadopitys?


A: John Gould Veitch pristatė Sciadopitys į Europą 1860 m. rugsėjo mėn.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3