Sag DEG yra nedidelė kilpos formos galaktika - Pieno kelio palydovė. Ji dar žinoma kaip Šaulio nykštukinė elipsinė galaktika arba Šaulio nykštukinė sferoidinė galaktika. Atrasta 1994 m. (R. Ibata, G. Gilmore ir M. Irwin) ir nuo to laiko išstudijuota kaip vienas aiškiausių pavyzdžių, kaip didesnės galaktikos praryja mažesnes palydoves.
Ją sudaro keturios rutulinės grupės, iš kurių žymiausia yra M54 (NGC 6715) — manyta, kad ši rutulinė sankaupa gali būti galaktikos branduolio likutis. Kitos rutulinės sankaupos, susijusios su Sag DEG, yra Arp 2, Terzan 7 ir Terzan 8. Galaktikos skersmuo siekia maždaug 10 000 šviesmečių, o atstumas iki Žemės yra apie 70 000 šviesmečių.
Sag DEG juda poliarine orbita (t. y. orbita, kertančia galaktikos plokštumą) ir vidutiniškai yra nutolusi keliasdešimt tūkstančių šviesmečių nuo Pieno kelio centro (apytiksliai ~50 000 šviesmečių). Dėl savo orbitos ir artimų praeitų susidūrimų su Pieno keliu Sag DEG patyrė stiprią traukos (tidalinę) pertvarką — išgalvotos jos žvaigždžių srovei susiformavo plati žvaigždžių juosta, žinoma kaip Sagitario (Sagittarius) srautas, kuris kelis kartus apsivynioja aplink Pieno kelią.
Stiebinių savybių požiūriu Sag DEG daugiausia susideda iš senų ir metalui skurdžių žvaigždžių, bet joje aptinkamos ir vidutinio amžiaus bei santykinai metalui turtingesnės populiacijos, tai rodo sudėtingą žvaigždžių formavimo istoriją iki tol, kol galaktika ėmė byrėti. Sag DEG taip pat yra reikšmingas objektas tiriant Pieno kelio masės pasiskirstymą ir tamsiąją materiją, nes jo plyšimas ir srovės padeda atsekti Pieno kelio gravitacinį lauką.
Sag DEG yra aiškus pavyzdys galaktikos kanibalizmo — per paskutinius keletą milijardų metų ji kelis kartus kirto Pieno kelio plokštumą ir po truputį buvo išplėšta; ateityje ji greičiausiai bus visiškai išardyta ir integruota į Pieno kelią.
Pastaba: Sag DEG nereikėtų painioti su Šaulio nykštukine netaisyklingąja galaktika, arba Sag DIG, kuri yra maža atskira galaktika už maždaug 3,4 mln. šviesmečių.
