Saint Walburga
Šventoji Valpurga arba Valburga (senąja anglų kalba: Wealdburg; apie 710 m. - 777 arba 779 m. vasario 25 d.), taip pat rašoma Valderburg arba Guibor, buvo anglų misionierė Frankų imperijoje. Ją kanonizavo (paskelbė šventąja) apie 870 m. gegužės 1 d. popiežius Adrianas II.
Valpurgos šventė - vasario 25 d. Jos kanonizacijos diena, gegužės 1 d., buvo švenčiama ir viduramžių laikotarpiu. Ypač XI a., valdant Kelno arkivyskupui Anno II. Valpurgijos naktis - tai Gegužės pirmosios išvakarės, Europos folklore švenčiamos su šokiais.
Statula Konterno bažnyčioje
Gyvenimas
Kartu su savo broliais šventuoju Villibalu ir šventuoju Vinibaldu ji išvyko į Franciją (dabar Viurtembergas ir Frankonija) padėti savo dėdei šventajam Bonifacijui evangelizuoti vokiečius. Ją ugdė Winborne abatijos, Dorsete, kur ji praleido dvidešimt šešerius metus, vienuolės. Griežto mokymo dėka ji vėliau galėjo parašyti šventojo Vinibaldo biografiją ir lotyniškai aprašyti šventojo Villibaldo keliones po Palestiną. Jai dažnai priskiriama pirmosios Anglijos ir Vokietijos rašytojos moters titulas.
Ji tapo vienuole ir gyveno dvigubame Heidenheimo prie Hahnenkammo netoli Eichštato vienuolyne, kurį įkūrė jos brolis Villibaldas. Po jo mirties 751 m. ji tapo abate. Valburga mirė 777 arba 779 m. vasario 25 d. ir buvo palaidota Heidenheime. XX a. 8-ajame dešimtmetyje jos palaikai buvo perkelti į Eichštatą.
Eichštate jos kaulai buvo sudėti į akmeninę skylę sienoje. Buvo sakoma, kad kaulai pradėjo gaminti stebuklingai gydomąjį aliejų. Dėl to žmonės ateidavo į jos šventovę.
Ankstyviausias Valpurgos paveikslas yra iš XI a. pradžios. Jis paimtas iš Hitdos kodekso, sudaryto Kelne. Jame ji pavaizduota laikanti stilizuotus javų stiebus. Grūdus galima laikyti pavyzdžiu, kai krikščionių šventoji (Valpurga) perėmė senesnę pagonišką sąvoką, šiuo atveju - Grūdų motiną.
Valpurga yra Eichštato, Antverpeno, Oudenaardės, Veurno, Groningeno, Zutfeno ir kitų Žemųjų Šalių miestų globėja.
1641 m. pastatyta Sint-Walburgakerk buvo Briugės jėzuitų bažnyčia.
