Santorino kaldera (Santorinas): geologija, salos ir turizmas

Santorino kaldera: įspūdinga vulkaninė sala su stačiomis uolomis, baltomis kaimais, unikali geologija ir prabangiu turizmu — atraskite Nea ir Palea Kameni stebuklą.

Santorino kaldera yra didelė, daugiausia panirusi kaldera. Ji yra Graikijoje, pietinėje Egėjo jūros dalyje, 120 km į šiaurę nuo Kretos. Virš vandens matoma žiedinė Santorinio salų grupė.

Kalderos matmenys yra maždaug 12x7 km, o iš trijų pusių ją juosia 300 m aukščio stačios uolos. Kalderos centre yra dvi nedidelės vulkaninės salos: Nea ("Naujoji") Kameni ir Palea ("Senoji") Kameni. Pagrindinės Santorinio salos plotas - 75,8 km² (29,3 kv. mylios) km2.

Dėl nepaprasto grožio aukštų Santorinio sienų, kurias dengia baltai nudažyti kaimai, saulėto klimato ir tyro oro Santorinis tapo turistų ir vulkanologų traukos centru.

Geologija ir kilmė

Santorino kaldera susidarė dėl galingų išsiveržimų ir vėlesnio centro pločio subsidavimo — magmos kameros ištuštėjimo metu vulkaninė struktūra subyrėjo ir įgavo didelę dubens formą, kuri dabar yra užpildyta jūros vandeniu. Vulkaninė veikla regione susijusi su Afrikos litosferos panirimu po Egeidine plokšte (Hellenic arc) — subdukcijos zona, kur susidaro magma ir formuojasi salynas su aktyviais ugnikalniais.

Santorini yra laikoma aktyvia vulkanine sistema. Per istoriją įvykusios didelės piroklastinės (pelenų ir putingo uolienų) srovės ir piltuvo tipo išsiveržimai formavo salos reljefą. Dvi Kameni salos (Nea ir Palea) susidarė per pasikartojančias po-kalderines erupcijas — jie yra naujausi salyno ugnikalniškosios veiklos produktai ir vis dar pasižymi fumaroliniu aktyvumu bei karštaisiais šaltiniais.

Istorija ir archeologija

Vienas didžiausių ir reikšmingiausių Santorinio įvykių — vadinamoji minojiška (Thera) kataklizminė išsiveržimas, įvykusi bronzos amžiuje. Šis išsiveržimas buvo labai didelis ir turėjo platesnių klimato bei kultūrinių pasekmių regione; pelenų sluoksniai ir piroklastinės nuosėdos padėjo puikiai išsaugoti archeologinius sluoksnius. Žymiausias kasinėjimų pavyzdys – senovės gyvenvietė Akrotiri, kurioje rasta gerai konservuotų pastatų, sienų tapybų ir buities daiktų (kai kurie radiniai eksponuojami Santorinio muziejuose).

Salos, miesteliai ir kraštovaizdis

Pagrindinė ir populiariausia gyvenvietė ant kalderos krašto yra Fira (Thira) — čia daugiausia viešbučių, restoranų, muziejų ir skrydžių bei keltų ryšių punktų. Kiti žinomi miesteliai: Oia, Imerovigli, Firostefani — visi garsėja baltai dažytomis namų fasadomis, mėlynomis kupolais ir siaurais labirintiniais gatvelėmis. Oia ypač žinoma dėl įspūdingų saulėlydžių.

Pakrantėje yra įvairiaspalviai paplūdimiai: juodo smėlio paplūdimiai (pvz., Perissa, Kamari), raudonieji skardžiai prie Red Beach ir smiltimis bei uolomis išreikšti peizažai. Įdomus gamtinis elementas — stačios uolos, nuo kurių atsiveria kalderos vidus ir centrinės Kameni salos.

Turizmas ir veiklos

Santorinis yra viena lankomiausių Graikijos turistinių krypčių. Populiarios veiklos:

• Plaukimai laivu po kalderą ir kruizai aplink Kameni salas (galima maudytis karštosiose versmėse).
• Pėsčiųjų trasos — ypač maršrutas iš Fira į Oia palei kalderos kraštą, kuris leidžia pamatyti panoramines įžymias vietas.
• Aplankyti Akrotiri archeologinę vietovę ir vietos muziejus.
• Degustacijos — Santorinis žinomas savo vynu (ypač vynuogė Assyrtiko), vyninės siūlo degustacijas ir ekskursijas.
• Poilsiui — paplūdimiai, vandens sportas, restoranai su jūros gėrybėmis ir tradiciniu maistu.

Klimatas ir gamta

Viduržemio jūros klimatas: karštos, sausos vasaros ir švelnios, drėgnesnės žiemos. Dėl sauso klimato ir vulkaninių dirvožemių saloje klesti specifinė flora — daugiasluoksnės žolės, krūmai bei vynuogynai, kuriems vulkaninė mineralų gausa suteikia būdingą skonį vynui.

Praktinė informacija

Kaip patekti: į salą patogiausia atvykti lėktuvu į Santorinio (Thira) oro uostą arba keltu iš Pirejaus (Atėnų prieplaukos) bei kitų Kykladų salų. Keliautojams, nusileidusiems į Fira, siūlomi keltų terminalai, keltų ir privačių laivų jungtys, taip pat yra funikulierius ir tradiciniai asinariukai (veršelių ar asiliukų pakaitalai turistų trasose).

Geriausias laikas lankytis — pavasaris (balandis–birželis) ir ankstyvas ruduo (rugsėjis), kai oras malonus, o turistų kiekis mažesnis. Vasarą (liepa–rugpjūtis) saloje būna daug lankytojų ir aukštos temperatūros; būtina iš anksto rezervuoti apgyvendinimą.

Praktiniai patarimai ir tvarumas

• Rezervuokite viešbutį ir vietas ekskursijoms iš anksto sezono metu.
• Neužmirškite patogios avalynės einant palei kalderos kraštą — trasa yra akmenuota ir vietomis stačiokšna.
• Gerbkite vietinę aplinką: daug įlankų ir peizažų patiria spaudimą dėl kruizinių laivų ir masinio turizmo — rinkitės atsakingas ekskursijas ir palaikykite vietinius verslus.
• Jei domitės vulkanine veikla, sekite oficialias įspėjimų ir stebėsenos institucijas — Santorinis yra aktyvus ugnikalnis ir stebimas mokslininkų.

Santorino kaldera — tai derinys įspūdingos gamtos, istorinių sluoksnių ir gyvos vulkaninės sistemos. Ji siūlo tiek mokslinių tyrimų galimybes, tiek atostogas su unikaliu kraštovaizdžiu ir kultūra.

Geologija

Santorinio ugnikalnių kompleksas yra aktyviausia Pietų Egėjo jūros ugnikalnių lanko dalis. Jis žymi Afrikos tektoninės plokštės subdukciją po Eurazijos tektoninės plokštės Egėjo jūros dalimi iki 5 cm per metus šiaurės rytų kryptimi. Žemės drebėjimai joje vyksta 150-170 km gylyje.

Ne vulkaninės kilmės uolienos Santorine atsiveria Profitis Ilias kalne, Mesa Vouno, Gavrillos kalnagūbryje, Pirgos, Monolithos ir vidinėje kalderos sienos pusėje tarp Plaka kyšulio ir Athinios.

Kalderos centre esančios Kamenų salos sudarytos iš lavos uolienų.

Pietų Egėjo jūros ugnikalnių lankui priklauso Metanos, Milošo, Santorinio ir Nisyro ugnikalniai.

Vulkanologija

Kalderą sudaro persidengiantys skydo ugnikalniai, kuriuos kerta bent keturios iš dalies persidengiančios kalderos, iš kurių seniausia pietinė kaldera susiformavo maždaug prieš 180 000 metų. Vėlesnė Skaros kaldera susidarė maždaug prieš 70 000 metų, o Rivos kyšulio kaldera - maždaug prieš 21 000 metų. Dabartinė kaldera susiformavo maždaug prieš 3600 metų per Mino išsiveržimą.

Palea Kameni ir Nea Kameni susidarė dėl daugybės iš pradžių povandeninių išsiveržimų kalderos centre.

Nors Santorinis yra miegantis, jis yra aktyvus ugnikalnis. Dėl daugybės mažų ir vidutinio dydžio, daugiausia efuzinių išsiveržimų kalderos viduje susiformavo tamsios spalvos Nea ir Palea Kameni lavos skydai.

Paskutinį kartą jie išsiveržė 1950 m., o dabar iš jų veržiasi tik dūmai ir dujos. GPS prietaisai 2011 ir 2012 m. užfiksavo atsinaujinusias deformacijas aplink kalderą.

XVII a. pr. m. e. įvykęs milžiniškas minojiečių išsiveržimas Santorine galėjo įkvėpti legendą apie Atlantidą. Smitsono pasaulinės vulkanizmo programos (Smithsonian Global Volcanism Program) ugnikalnių sprogstamumo indekse šis išsiveržimas įvertintas 7 balais - aukščiausiu istorinio išsiveržimo balu.

Santorinio salos kalderos siena.

Paieška pagal raidę