Sekihan — tradiciniai japonų raudonieji ryžiai: kilmė ir receptas

Sekihan: tradiciniai japonų raudonieji ryžiai — kilmė, autentiškas receptas ir regioninės variacijos su patarimais gardžiam paruošimui.

Sekihan (jap. 赤飯) reiškia "raudonieji ryžiai" ir yra tradicinis japonų maistas, paprastai valgomas svarbiomis dienomis. Iš pradžių jis buvo atgabentas iš Kinijos Jōmon laikotarpiu ir jam gaminti buvo naudojami raudonieji ryžiai. Šiais laikais jis gaminamas troškinant lipnius ryžius ir raudonąsias pupeles. Paprastai patiekiamas dubenėlyje arba bento. Kad būtų saldesnis, dažnai dedama vietinių ypatingų ingredientų, pavyzdžiui, žemės riešutų Čibos prefektūroje, nattō Jamanašio prefektūroje ir Hirošimos prefektūroje, saldžiųjų pupelių Nagano prefektūroje.

Kilmė ir kultūrinė reikšmė

Sekihan istorija siekia senus laikus – mažų raudonųjų pupelių (azuki) ir ryžių derinys Japonijoje buvo itin vertinamas kaip šventinis patiekalas. Raudona spalva tradiciškai Japonijoje laikoma laimės ir apsaugos nuo blogos akies ženklu, todėl sekihan dažnai gaminamas per vestuves, gimtadienius, vaikų pirmąsias šventes (pvz., Shichi-Go-San), laimingas darbo pradžias, ir kitas reikšmingas gyvenimo progas.

Tipinės sudedamosios dalys ir skonis

Tradiciškai reikalinga:

• lipnūs ryžiai (jap. mochigome) — suteikia tirštumo ir lipnumo;
• azuki pupelės (raudonosios pupelės) — suteikia būdingą rausvą atspalvį ir subtilią skonio natą;
• druska, kartais šiek tiek cukraus ar kitų vietinių priedų pagal regioną;
• garnyrui: gomashio (kepti sezamo sėklos sumaišytos su druska) — dažniausiai barstoma ant viršaus.

Skonis yra subtiliai sūrus, šiek tiek riešutinis dėl sezamo ir su lengvu pupelių salstelėjimu. Ryžių tekstūra yra minkšta ir lipni.

Tradiciškas receptas (paprastas)

Žemiau pateikiamas įprastas, namų ruošo būdas. Kiekiai ir laikas gali skirtis priklausomai nuo namų tradicijų.

• 2 puodeliai lipnių ryžių (mochigome)
• 1/2 puodelio sausuose svėrimo azuki pupelių
• vanduo pagal instrukcijas ir pupelėms virti
• 1/2 arbatinio šaukštelio druskos (arba pagal skonį)
• gomashio (pagal skonį) arba skrudintos sezamo sėklos su truputėliu druskos

1. Azuki pupelės: nuplauti, sudėti į puodą su vandeniu ir užvirti. Virkite ant vidutinės ugnies apie 20–30 minučių, kol pupelės pradės minkštėti, bet nesubyra. Svarbu, kad būtų išgauta rausva virimo sultys — jos vėliau pagels ryžius.
2. Nusunkti pupeles, tačiau išsaugoti virimo skystį. Kai kuriose receptūrose dalis skysčio paliekama, kad suteiktų intensyvesnę spalvą ryžiams.
3. Ryžius gerai nuplauti ir pamirkyti 30 min.–1 val. (pagelbina tolygesniam išvirimui).
4. Sumaišyti ryžius su pupelėmis (arba sudėti jas šone), įpilti atsargotą raudonąjį skystį tiek, kad būtų tinkamas ryžių virimo santykis (žiūrėti į ryžių pakavimo instrukcijas), prireikus papildyti vandeniu. Įdėti druską.
5. Virti ryžius įprastu ryžių virimo aparatu arba ant ugnies/garuose, kol visiškai išvirs. Po to leisti pastovėti dar 10–15 min. su uždengtu dangčiu.
6. Patiekti dubenėliuose, ant viršaus pabarstyti gomashio.

Variacijos ir patarimai

• Regioninės variacijos: kai kuriose vietovėse įvedami saldesni elementai ar specifiniai priedai — pvz., žemės riešutai Čibos prefektūroje, nattō Jamanašio prefektūroje ar saldžiosios pupelės Nagano prefektūroje, kaip minėta aukščiau.
• Garnyras: tradiciškai naudojamas gomashio; kai kur dedama ir sezamo miso padažo ar žaliųjų žirnelių.
• Spalva: natūralų raudonį suteikia azuki pupelių virimo sultys. Kai kuriuose moderniuose variantuose naudojama burokėlių sultis ar maistiniai dažai, tačiau tradiciškai tai daroma be dirbtinių priemaišų.
• Greitesnis būdas: naudoti iš anksto virtas azuki pupeles arba konservuotas, tačiau skonis ir spalva gali šiek tiek skirtis.
• Maistinės savybės: sekihan yra angliavandenių turintis patiekalas, su baltymų pastiprinimu iš pupelių; gomashio prideda riebalų ir magnio bei kalcio šiek tiek.

Sekihan šiuolaikiniame gyvenime

Sekihan išsaugo savo vietą tiek namų šventėse, tiek šventiniuose renginiuose. 2012 m. buvo įkurta organizacija, skatinanti sekihan Japonijoje. Kasmet lapkričio 23-iąją ji paskelbė Sekihan diena. Per šią iniciatyvą siekiama išsaugoti tradicijas, skatinti regionines variacijas ir supažindinti jaunąją kartą su šiuo kultūriniu patiekalu.

Trumpai tariant, sekihan yra daugiau nei maistas — tai simbolis šventės, laimės ir bendrystės. Namuose ruoštas sekihan dažnai pririšamas prie šeimos prisiminimų ir perduodamų receptų, todėl kiekviena lėkštė gali pasakoti savo istoriją.

Klausimai ir atsakymai

K: Ką reiškia Sekianas?

K: Kada raudonieji ryžiai buvo atvežti į Japoniją iš Kinijos?

K: Kaip šiais laikais gaminamas Sekihan?

K: Kokio tipo inde paprastai patiekiamas Sekihan?

K: Kokių vietinių ypatingų ingredientų dažnai dedama į Sekihan, kad jis būtų saldesnis?

K.: Kada Japonijoje buvo įkurta organizacija, skatinanti gaminti sekihan?

K.: Kada kasmet švenčiama sekihan diena?

Paieška pagal raidę