Shinjitai (kandži: 新字体, kana:しんじたい) japonų kalboje pažodžiui reiškia „naujos simbolių formos“. Tai kandži (japoniškas žodis, reiškiantis kinų rašmenis), kurių rašymo forma Japonijoje buvo supaprastinta po Antrojo pasaulinio karo. Vyriausybė įvedė supaprastinimus kaip dalį rašto reformos, pakeisdama daugelio rašmenų paveldėtas, sudėtingesnes variacijas — vadinamuosius kjudžitai (kandži: 旧字体, kana: きゅうじたい, reikšmė: senosios simbolių formos) — paprastesnėmis formomis. Naujieji ženklai išlaikė tuos pačius pagrindinius reikšmių ir tarimo ryšius, tačiau juos galima užrašyti mažesniu plunksnos brūkšnių skaičiumi, o tai palengvino rašymą ir mokymąsi.

Istorija trumpai

Pagrindinis žingsnis įvedant shinjitai buvo 1946 m., kai Japonijos švietimo institucijos paskelbė rašymo ir kandži tvarkos reformas, įskaitant ribotą kandži sąrašą, kuriuose buvo siūlomos supaprastintos formos. Vėliau šis požiūris buvo peržiūrėtas ir atnaujintas — 1981 m. buvo pakeistas ankstesnis sąrašas (Tōyō kanji) į naujesnį (Jōyō kanji), o vėlesnės reformos ir korekcijos dar labiau suformavo dabartinę praktiką. Ši reforma skirta ne tik administraciniams dokumentams ir švietimui: shinjitai tapo įprasta vartosena žiniasklaidoje, vadovėliuose ir oficialiuose tekstuose.

Kaip vyksta supaprastinimas

Supaprastinimo būdai buvo įvairūs, bet paprastai apėmė:

  • stroke (brūkšnių) skaičiaus mažinimą (pvz., 樂 supaprastintas iki 楽);
  • komponentų pakeitimą arba vieno varianto pavertimą bendresniu stiliaus komponentu;
  • skirtingų istorinių variacijų sujungimą į vieną standartinę formą.
Dėl tokių pakeitimų kai kurios shinjitai formos sutampa su kinų supaprastintaisiais rašmenimis (pvz., 国 naudojamas ir japonų, ir supaprastintoje kinų rašymo sistemoje). Tačiau daugeliu atvejų shinjitai skiriasi nuo supaprastintos kinų rašto sistemos — metodai ir pasirinkimai buvo nepriklausomi, todėl rezultatai ne visada sutampa.

Pavyzdžiai

Keletas dažnai minimų porų:

  • 樂 → 楽 (muzika, malonumas)
  • 歲 → 歳 (metai, amžius)
  • 龍 → 竜 (drakonas) — čia matyti, kad ir kyūjitai forma 龍 tebėra plačiai vartojama, ypač varduose, meniniuose ir istorinėse nuorodose;
  • 學 → 学 (mokymasis)
  • 国 (šalis) — pavyzdys, kai shinjitai ir kinų supaprastinti ženklai sutampa.

Kur shinjitai taikomi ir kur išsaugomi seni variantai

Šiandien shinjitai yra plačiai vartojami kasdienėje rašto praktikoje: juos naudoja mokymo priemonės, žiniasklaida, vyriausybės dokumentai ir dauguma leidinių. Tačiau kyūjitai vis dar pasitaiko:

  • istoriniuose tekstuose, klasikinėje literatūroje ir kaligrafijoje;
  • asmenvardžiuose — teisė ir tradicija leidžia tam tikrus senesnius ženklus (jinmeiyō kanji ir kitos išimtys), todėl daug pavardžių ir vardų gali būti rašomi kyūjitai variante;
  • meno, prekių ženklų ir stilizuotų pavadinimų atveju, kai norima išlaikyti tradicinį vaizdą.
Taip pat egzistuoja ir „variantiniai“ kandži (異体字), t. y. kelios galimos to paties ženklo formos — kai kurios iš jų tapo oficialiais shinjitai, kitos liko retomis alternatyvomis.

Technologijos ir standartizacija

Skaitmeniniame amžiuje shinjitai ir kyūjitai abi yra aprėptos Unicode standartu, tačiau kai kurių senųjų formų arba retų variacijų vaizdavimas gali priklausyti nuo šrifto palaikymo. Standartai (pvz., JIS) ir viešieji sąrašai (Jōyō, jinmeiyō ir kt.) apibrėžia prioritetinius ženklus, kuriuos turi palaikyti švietimo ir leidybos sektorius.

Praktinė reikšmė

Shinjitai supaprastino rašymą ir skaitmeninį teksto apdorojimą Japonijoje, palengvino mokymąsi vaikams ir supaprastino leidybos praktiką. Tačiau žinios apie kyūjitai ir kitus variantus išlieka svarbios humanitariniuose moksluose, antikvarinėse studijose ir kultūriniuose kontekstuose. Daugumos kandži atveju shinjitai nesikeičia pagal reikšmę ar tarimą — pasikeičia tik brūkšnių forma, o žodis ir jo vartojimas lieka tas pats.