Sinopė — Jupiterio mėnulis: istorija, atradimas ir savybės
Sinopė — Jupiterio mėnulis: sužinokite apie 1914 m. atradimą, mitologinį vardą, istoriją, unikalias fizines savybes ir orbitos ypatumus.
Sinopė yra nesferinis Jupiterio mėnulis. Jį 1914 m. surado Sethas Barnesas Nicholsonas (Seth Barnes Nicholson) Ricko observatorijoje ir pavadino graikų mitologijos Sinopės vardu. Sinopė yra nereguliarus, retrogradinis palydovas — jos judėjimo kryptis priešinga planetos sukimui, o forma ir nedidelis dydis rodo, kad tai tikriausiai suimtas objektas, o ne susiformavęs kartu su Jupiteriu.
Dabartinį pavadinimą Sinopė gavo tik 1975 m.; iki tol ji buvo vadinama tiesiog Jupiteriu IX. Nuo 1955 iki 1975 m. ji kartais buvo vadinama Hadu. Nomenklatūros pokyčiai atspindi bendrą astronomų praktiką suteikti mitologinius vardus didesniam palydovų skaičiui, kai jų atradimų vis daugėjo.
Orbitos ir fizinės savybės
Sinopė turi tolimą ir iškreiptą orbitą aplink Jupiterį. Tai retrogradinė orbita su dideliu skersiniu atstumu nuo planetos ir didele ekscentriškumu bei pakankamai didele orbitos nuolydžio (inklinacijos) verte — visos šios savybės būdingos nereguliariems, tikriausiai sugautiems palydovams.
- Dydis: Sinopė yra mažas mėnulis — jo skersmuo siekia keliasdešimt kilometrų (apytiksliai ~38 km), todėl jis nėra sferiškas.
- Orbitos savybės: ji skrieja toli nuo Jupiterio (dešimčių milijonų kilometrų atstumu) ir jos orbitos periodas matuojamas šimtais dienų.
- Dinaminė grupė: dažnai priskiriama Pasifajės (Pasiphae) grupei — retrogradinių, tolimų Jupiterio palydovų grupei. Tačiau Sinopės spalvinės ir spektrinės charakteristikos kai kurių tyrimų duomenimis skiriasi nuo tipinių Pasiphae grupės narių, todėl ją kai kas traktuoja kaip atskiresnį potipį.
- Paviršius ir sudėtis: Sinopės paviršius tamsus ir gana raudonas, tai atitinka D- arba P tipo kometų/asteroidų spektrą; tai palaiko hipotezę, kad mėnulis yra suimto asteroido kilmės.
Istorija ir stebėjimai
Sinopė buvo ilgam žinoma kaip vienas iš tolimiausių Jupiterio palydovų. Ji buvo tolimiausias žinomas Jupiterio mėnulis iki 2000 m., kai buvo atrastas Megaklitas. Dabar žinomas tolimiausias Jupiterio mėnulis yra S/2003 J 2. Per pastaruosius dešimtmečius geresni teleskopai ir skaitmeninės kameros leido pagerinti Sinopės orbitos parametrų tikslumą, patikrinti jos ryškumą ir spektrą bei įvertinti rotacijos periodą ir paviršiaus savybes.
Reikšmė ir tolesni tyrimai
Sinopė yra įdomus objektas tyrinėti, nes jos ypatybės (retrogradinė orbita, tamsus paviršius, spektrinės savybės) suteikia informacijos apie saulės sistemos evoliuciją ir apie tai, kaip didžiosios planetos galėjo suimti smulkesnius objektus. Tolimesni stebėjimai, ypač infraraudonosios ir spektrinės analizės, padėtų geriau suprasti jos sudėtį ir kilmę bei ryšį su kitais nereguliariais Jupiterio palydovais.
Orbita
Sinopė skrieja aplink Jupiterį didelio ekscentriciteto ir didelio polinkio retrogradine orbita. Orbitos elementai nurodyti 2000 m. sausio mėn. duomenimis. Jie labai kinta dėl Saulės ir planetų perturbacijų. Dažnai manoma, kad jis priklauso Pasifėjos grupei. Tačiau, atsižvelgiant į jo vidutinį polinkį ir kitokią spalvą, Sinopė gali būti ir savarankiškas objektas, užfiksuotas nepriklausomai, nesusijęs su grupės ištakose įvykusiu susidūrimu ir skilimu. Diagramoje pavaizduoti Sinopės orbitos elementai kitų grupės mėnulių atžvilgiu.
Pasiphae grupė.
Fizinės savybės
Apskaičiuota, kad Sinopės skersmuo yra 38 km (darant prielaidą, kad albedas yra 0,04) Mėnulis yra raudonas, priešingai nei Pasifėjas, kuris yra pilkas.
Jo infraraudonųjų spindulių spektras panašus į D tipo asteroidų, taip pat skiriasi nuo Pasiphae. Šie fizikinių parametrų skirtumai leidžia manyti, kad jo kilmė skiriasi nuo pagrindinių grupės narių.
Ieškoti