Bartolomėjaus bažnyčia (vok. St. Bartholomäuskirche) yra Tiuringijos Tiuningo miesto pagrindinė maldos vieta, dedikuota šventajam Bartolomėjui. Tai viena ryškiausių ir turtingiausiai įrengtų Verros aukštupio slėnio bažnyčių – mažo miestelio pastatas, išlikęs nuo ankstyvųjų viduramžių ir išlaikęs daug istorinių sluoksnių.

Istorija

Temaras pirmą kartą paminėtas 796 m., o bažnyčios vietoje ilgą laiką veikė dvi sakralinės erdvės: Oberkirche (vadinama „viršutinė bažnyčia“) prie viršutinių vartų ir Unterkirche („apatinė bažnyčia“) prie Verros upės. Iš romėniškojo periodo Unterkirche iki šių dienų išsaugojo keletą liekanų, pastebimų zakristijoje ir abiejuose apatiniuose bažnyčios bokšto aukštuose.

1484 m. gegužės 14 d. popiežius Sikstas IV, per tarpininkę grafienę Margaretą fon Henneberg, suteikė leidimą esamai bažnyčios restauracijai ir pertvarkymui. Po to 1488 m. gegužės 3 d. Vėtros premonstratėnų vienuolyno choro ordinarinis kanauninkas ir Temaro gyventojas Antonius Königa fundavo dabartinės bažnyčios statybą. 1502 m. buvo baigta statyti vėlyvosios gotikos halinė (hallenkirche) bažnyčia, kuri išlaikė savo pagrindinę struktūrą iki šiol.

Atkūrimas ir Reformacija

1544 m. spalio 5 d. grafas Ernstas fon Hennebergas Temare įvedė protestantiškąją reformaciją. Po Reformacijos interjeras keitėsi: į bažnyčią atkeliavo keli mažesni mediniai drožinėti altoriai iš kitų parapijų, o maldos ir pamaldų tvarka prisitaikė prie protestantinių apeigų. Nuo 1541 m. pastatas buvo dažnai remontuojamas ir iš dalies pertvarkomas per kitus dešimtmečius, todėl interjere susiformavo įvairių epochų sluoksniai.

Architektūra

Bažnyčia yra tipinė vėlyvosios gotikos halinio tipo pastatas: pagrindinis navos tūris suderintas su šoninėmis navomis, suteikiant erdvią, vieningą vidinę erdvę. Per ilgus amžius atlikti remontai ir pritaikymai atnešė pakeitimų – pvz., įterpti statinės skliautai (barrel vaults) ir galerijos, kurios keitė pradinį gotikinį skliautų vaizdą.

Interjerą papildo dvi matronos (matroneum, moterų galerijos), kurių atraminės sijos dekoruotos išraiškingomis veidų skulptūromis, vadinamomis Bartmannsköpfe. Tokie dekoratyvūs motyvai yra pažįstami ir kitose netoliese esančiose bažnyčiose – pavyzdžiui, Rohr ir Herpf bažnyčiose netoli Meiningeno.

Interjeras ir meno paminklai

Prie kolonų ir galerijų rikiuojamos šventųjų bei apaštalų skulptūros – dalis jų perkelta iš senesnių gotikinių altorių. Šios figūros, kartu su mediniais drožiniais ir keliais mažesniais altoriais, sudaro bažnyčios viduje matomą istorinį repertuarą. Ant kolonų dažnai matomos ir įžymios Biblijos eilutės bei epitafijos, primenančios apie parapijos istoriją ir vietos riterių bei rėmėjų įnašus.

Reikšmė ir išsaugojimas

Bartolomėjaus bažnyčia Temare yra svarbus regioninis sakralinis ir kultūrinis paminklas: ji liudija miestelio religinius pokyčius nuo romanikos per vėlyvąją gotiką iki protestantizmo. Dėl savo architektūrinių detalių ir išlikusių skulptūrų bažnyčia traukia tyrinėtojus, konservatorius bei lankytojus, besidominčius viduramžių ir renesanso laikotarpio bažnytiniu menu.

Lankymo informacija

Bažnyčia stovi Temaro miesto centre, todėl ją lengva pasiekti pėsčiomis iš pagrindinių aikščių. Prieš planuojant vizitą rekomenduojama pasitikrinti atidarymo laikus ar kontaktus vietos parapijoje, nes dėl vykdomų restauracijų ar vietinių renginių prieiga gali būti ribojama.

Apibendrinant, Šv. Bartolomėjaus bažnyčia Temare yra vertingas istorinės gotikos pavyzdys, kuriame susipina romėniškos liekanos, vėlyvosios gotikos architektūra ir Reformacijos pėdsakai – visa tai sudaro unikalų regiono paveldo sluoksnį.