Stivenso galios dėsnis
Stivenso galios dėsnis - tai siūlomas ryšys tarp fizinio stimulo dydžio ir intensyvumo arba stiprumo, kurį žmonės jaučia.
Dauguma žmonių mano, kad jis apibūdina platesnį pojūčių spektrą nei Weberio-Fechnerio dėsnis. Tačiau kritikai teigia, kad dėsnio pagrįstumas nėra tikras.
Teorija pavadinta psichofiziko Stanley Smitho Stevenso (1906-1973) vardu. Nors galios dėsnio idėją pasiūlė dar XIX a. mokslininkai, Stevensas yra pripažintas atgaivinęs šį dėsnį ir 1956 m. paskelbęs jį pagrindžiančių psichofizinių duomenų rinkinį.
Bendroji įstatymo forma yra tokia
ψ ( I ) = k I a , {\displaystyle \psi (I)=kI^{a},\,\! } 
kur I {\displaystyle I}
yra fizinio stimulo dydis, ψ {\displaystyle \psi }
yra psichofizinė funkcija, atspindinti pojūtį (subjektyvų stimulo dydį), a {\displaystyle a}
yra eksponentas, kuris priklauso nuo stimuliacijos tipo, o k {\displaystyle k}
yra proporcingumo konstanta, kuri priklauso nuo stimuliacijos tipo ir naudojamų vienetų.
Dešinėje esančioje lentelėje išvardyti Stevenso pateikti eksponentai.
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra Stivenso galios dėsnis?
Atsakymas: Stivenso galios dėsnis - tai siūlomas ryšys tarp fizinio dirgiklio dydžio ir intensyvumo arba jėgos, kurią jaučia žmonės. Pagal jį teigiama, kad tarp šių dviejų veiksnių yra ryšys, kurį galima išreikšti lygtimi.
K: Kas sukūrė šią teoriją?
A: Šią teoriją sukūrė psichofizikas Stanley Smithas Stevensas (1906-1973). Nors galios dėsnio idėją pasiūlė XIX a. tyrėjai, Stevensas laikomas jos atgaivintoju ir 1956 m. paskelbė ją pagrindžiančius duomenis.
Klausimas: Kaip atrodo bendroji dėsnio forma?
A: Bendroji dėsnio forma yra tokia: ψ (I)=kI^a, kur I - fizinio dirgiklio dydis, ψ - pojūtį fiksuojanti psichofizinė funkcija (subjektyvus dirgiklio dydis), a - eksponentas, priklausantis nuo stimuliacijos tipo, o k - proporcingumo konstanta, priklausanti nuo stimuliacijos tipo ir naudojamų vienetų.
K: Ką apibūdina Weberio-Fechnerio dėsnis?
A: Weberio-Fechnerio dėsnis apibūdina, kaip žmonės suvokia stimulų, pavyzdžiui, garso ar šviesos intensyvumo, pokyčius. Jame teigiama, kad esant mažiems intensyvumo pokyčiams, žmonės jų nepastebi, nebent jie būtų pakankamai dideli, kad sukeltų pastebimus skirtumus.
Klausimas: Ar Stiveno galios dėsnis tikrai galioja?
A: Kritikai teigia, kad Steveno galios dėsnio pagrįstumas dar nėra galutinai įrodytas.
K: Kokius eksponentus nurodė Stivensas?
A.: Prie teksto pridėtoje lentelėje išvardyti eksponentai, kuriuos Stevensas nurodė įvairiems stimuliavimo tipams.
