Magnitudė (matematika)
Matematinio objekto dydis yra jo dydis: savybė, dėl kurios jis gali būti didesnis arba mažesnis už kitus tos pačios rūšies objektus.
Matematine kalba būtų galima pasakyti: Tai yra objektų klasės, kuriai jis priklauso, sutvarkymas.
Senovės graikai skyrė kelis dydžių tipus, įskaitant:
- (teigiamos) frakcijos
- linijų segmentai (pagal ilgį)
- Lėktuvų figūros (pagal plotą)
- Kietosios medžiagos (pagal tūrį)
- Kampai (pagal kampinį dydį)
Jie įrodė, kad pirmosios dvi sistemos negali būti tos pačios ar net izomorfinės dydžių sistemos. Jie nemanė, kad neigiami dydžiai yra reikšmingi, o dydis vis dar dažniausiai vartojamas kontekstuose, kuriuose nulis yra mažiausias dydis arba mažesnis už visus galimus dydžius.
Realieji skaičiai
Realiojo skaičiaus dydis paprastai vadinamas absoliučiąja verte arba moduliu. Jis rašomas | x | ir apibrėžiamas taip:
| x | = x, jei x ≥ 0
| x | = -x, jei x < 0
Tai parodo skaičiaus atstumą nuo nulio realiųjų skaičių tiesėje. Pavyzdžiui, -5 modulis yra 5.
Praktinė matematika
Dydis niekada nebūna neigiamas. Lyginant dydžius dažnai naudinga naudoti logaritminę skalę. Realaus pasaulio pavyzdžiai: garso stiprumas (decibelai), žvaigždės ryškumas arba žemės drebėjimo stiprumo Richterio skalė.
Kitaip tariant, dažnai nėra prasminga tiesiog sudėti ir atimti dydžius.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Koks yra dydžio apibrėžimas?
A: Magnitudė - tai savybė, pagal kurią objektas gali būti didesnis arba mažesnis už kitus tos pačios rūšies objektus. Tai yra objektų klasės, kuriai jis priklauso, išsidėstymas.
K: Kokias dydžių rūšis skyrė senovės graikai?
A: Senovės graikai skyrė teigiamas trupmenas, linijų atkarpas (pagal ilgį), plokščias figūras (pagal plotą), kūnus (pagal tūrį) ir kampus (pagal kampinį dydį).
Klausimas: Ar jie manė, kad neigiami dydžiai yra reikšmingi?
Atsakymas: Ne, jie nemanė, kad neigiami dydžiai yra reikšmingi.
Klausimas: Kaip šiandien vis dar daugiausia vartojame dydžius?
Atsakymas: Mes vis dar vartojame dydį tokiose situacijose, kai nulis yra mažiausias dydis arba mažesnis už visus galimus dydžius.
K: Ar senovės graikai įrodė, kad dviejų rūšių dydžiai negali būti vienodi?
Atsakymas: Taip, jie įrodė, kad dviejų rūšių dydžiai negali būti vienodi arba net izomorfinės dydžių sistemos.
Klausimas: Į ką jie neatsižvelgė aptardami skirtingus dydžių tipus?
Atsakymas: Aptardami skirtingų tipų dydžius, jie nelaikė reikšmingais neigiamų dydžių.
K: Koks buvo vienas iš būdų, kaip senovės graikai sutvarkė skirtingus dydžių tipus?
A:Senovės graikai įvairias dydžių rūšis, pavyzdžiui, trupmenas, linijų atkarpas, plokštumos figūras, kūnus ir kampus, tvarkė pagal dydį, pavyzdžiui, linijų atkarpas tvarkė pagal ilgį, o plokštumos figūras - pagal plotą.
