Stokholmo konvencija: kas yra patvarieji organiniai teršalai?

Sužinokite, kas yra Stokholmo konvencija ir patvarieji organiniai teršalai (POPs) — poveikis aplinkai, pavojingiausios medžiagos, reguliavimas ir išimtys kovoje su ligų pernešėjais.

Stokholmo konvencija dėl patvariųjų organinių teršalų yra 2001 m. pasirašyta tarptautinė sutartis, įsigaliojusi 2004 m. gegužės mėn. Jos tikslas – mažinti ir galiausiai nutraukti pavojingų, ilgai aplinkoje išliekančių cheminių medžiagų naudojimą, gamybą ir išmetimus.

Kas yra patvarieji organiniai teršalai (POP)

Patvarieji organiniai teršalai (POPs) yra cheminės medžiagos, turinčios keletą pavojingų savybių:

• patvarumas – jos ilgai išlieka aplinkoje;
• bioakumuliacija – kaupiasi gyvūnų ir žmonių audiniuose;
• biomagnifikacija – didėja aukštesniuose maisto grandinės lygiuose;
• toksiškumas – gali sukelti įvairias sveikatos problemas (vėžį, reprodukcijos ir imuninių sistemų sutrikimus, endokrininės sistemos pažeidimus, vystymosi sutrikimus).

Pavyzdžiai, minimi Konvencijoje, – polichlorintas bifenilas (PCB) ir dichlorendifeniltrichloretanas (DDT). 2009 m. Konvencija buvo išplėsta, įtraukiant kitas medžiagas, pavyzdžiui, lindaną.

Kaip veikia Konvencija?

Konvencijos tikslas – apsaugoti sveikatą ir aplinką nuo POPs. Ji nustato mechanizmus:

• Anksčiaisiais etapais šalių įsipareigojimai uždrausti arba apriboti POPs gamybą ir naudojimą;
• priedai (Annexes) – medžiagos skirstomos į kategorijas, pavyzdžiui, eliminavimui (Annex A), apribojimui (Annex B) ir nepageidaujamiems šalutiniams išmetimams (Annex C);
• procedūra naujoms medžiagoms įtraukti – per ekspertų vertinimą ir sprendimą valstybių susitikimuose;
• valstybių planai ir ataskaitos – šalys rengia nacionalinius įgyvendinimo planus, teikia duomenis apie emisijas, atsargas ir priemones;
• techninė ir finansinė pagalba – mažiau išsivysčiusios šalys gali prašyti paramos per Global Environment Facility ir kitas programas.

Išimtys ir diskusijos dėl maliarijos

Kritikai teigė, kad sutartis riboja kovos su tokiomis ligomis kaip maliarija veiksmingumą. Taip nėra visiškai teisinga: Konvencija numato tam tikras išimtis ir taisykles. Pvz., DDT naudojimas leidžiamas kontroliuoti ligų pernešėjus, kai nėra saugių ir veiksmingų alternatyvų. Tai apima intencionalų DDT naudojimą kovai su uodais tam tikrose situacijose, tačiau toks naudojimas turi būti griežtai reglamentuotas ir skirtas tik sveikatos apsaugos tikslams.

Be to, daug dėmesio skiriama alternatyvoms: insekticidų tinklai, biologinės priemonės, ekologinis namų ir aplinkos tvarkymas, integruota vabzdžių kontrolė – tai priemonės, leidžiančios mažinti DDT ir kitų POPs poreikį.

Įgyvendinimas ir stebėsena

Įgyvendinimas apima:

• nacionalinių teisės aktų pakeitimus draudžiamoms medžiagoms uždrausti arba riboti;
• naudotų ir pasenusių POPs atsargų identifikavimą ir saugų šalinimą;
• teršalų bei jų kirtimo produktų stebėseną aplinkoje ir maisto grandinėse;
• tarptautinį bendradarbiavimą per Konvencijos Seimą (COP) ir ekspertinius komitetus (pvz., Persistent Organic Pollutants Review Committee – POPRC).

Praktinis iššūkis – saugus POPs atliekų šalinimas ir užterštų vietovių valymas, nes daug POPs yra labai stabili ir brangiai šalinama.

Poveikis sveikatai ir aplinkai

Patvarieji organiniai teršalai daro ilgalaikį poveikį tiek žmonėms, tiek ekosistemoms:

• žmonėms – padidėjusi vėžio rizika, reprodukcijos problemos, imuninės ir endokrininės sistemos sutrikimai, vaikų vystymosi ir pažintinių funkcijų pažeidimai;
• ekosistemoms – žuvų, paukščių ir kitų gyvūnų populiacijų mažėjimas, tarša maisto grandinėse, ypač paveikianti aukštesniuosius plėšrūnus ir artimų poliarinių regionų bendruomenes, kur POPs kaupiasi iš tolimų šaltinių;
• globalaus masto transportas – POPs gali keliauti oro srautuose ir per vandenis, todėl poveikis jaučiamas net toli nuo jų gamybos vietų.

Kodėl tai svarbu?

Stokholmo konvencija padeda apsaugoti sveikatą ir aplinką, skatina saugesnių alternatyvų diegimą, geresnę chemikalų valdymo politiką ir tarptautinį bendradarbiavimą. Nors yra sudėtingų kompromisų (pvz., ligų kontrolės priemonių atvejai), Konvencijos mechanizmai leidžia balansą tarp viešosios sveikatos poreikių ir ilgalaikės aplinkos apsaugos. Tolimesnis darbas – stebėti pažangą, plėtoti alternatyvas ir užtikrinti saugų POPs likvidavimą bei užterštų vietovių sanaciją.

Paieška pagal raidę