Kostiumas – tai derantis drabužių komplektas, skirtas dėvėti kartu ir sudarantis vieningą aprangos visumą. Tradiciškai kostiumą sudaro švarkas ir kelnės, o klasikiniu atveju pridedama ir liemenė (JAV – vest), taip sudaromas trijų dalių kostiumas. Kostiumas gali būti tiek formalus, tiek pusiauformalūs – nuo oficialių verslo susitikimų iki kasdienių išvaizdų, priklausomai nuo modelio, medžiagos ir aksesuarų.
Kostiumo dalys ir pagrindiniai stiliai
Švarkas paprastai turi apykaklę ir atvartus (lapelius) bei užsegimus priekyje; populiariausi užsegimų variantai yra single-breasted (viene eilėje mygtukai) ir double-breasted (dvi eiles mygtukų). Svarbios detalės:
- lapeliai: notch (įpjaučiamas), peak (smailėjantis), shawl (apvalus);
- kišenės: su atvartais, įsiūtos (jetted), krūtinės kišenė skarelėms;
- ventai (skeltukai): vienas, du arba be skeltuko – lemia judėjimo laisvę ir siluetą;
- kelnės: plokščios (flat-front) arba su klostėmis, skirtingas apačios užbaigimas (hem, užtvaras) ir „break“ (kelnės liejimasis ant bato).
Be to, kostiumai skirstomi pagal paskirtį: klasikinis vyriškas kostiumas (tamsios spalvos, formalus kirpimas), dalykinis kostiumas (business suit) ir laisvesnis „poilsio“ (casual) kostiumas, kuriam būdingos natūralesnės medžiagos, laisvesnis pjūvis ir drąsesnės spalvos.
Medžiagos ir spalvos
Dažniausios kostiumų medžiagos:
- vilna (siauresnė ar storesnė, universali ir patvari);
- kašmyras (prabangus, minkštas, dažniau mišrios sudėties);
- medvilnė ir linas (vasaros rinkiniams, natūralus pralaidumas);
- mišiniai audiniai (vilna su sintetika ar šilku – mažesnė krekingo rizika, geresnė priežiūra).
Populiariausios spalvos – tamsiai mėlyna (navy), anglies pilka (charcoal), juoda ir šviesesnės pilkos bei smėlio tonai. Spalvos parenkamos pagal progą, sezoną ir asmeninį stilių.
Aksesuarai ir aprangos taisyklės
Dėvint oficialius arba pusiau oficialius drabužius, kostiumą papildo kiti elementai: marškiniai, kaklaraištis arba kaklaskarė, kišeninė skarelė, diržas arba petnešos, rankogalių segtukai ir pan. Originali teksto dalis pabrėžia ir kai kuriuos būtinus elementus, todėl čia išlaikomi svarbūs nurodymai: Būtinos kokybiškos kojinės, odiniai auliniai batai su raišteliais ir kaklaraištis: jei kaklaraištis nedėvimas, tai yra kasdienė apranga. Šią aprangą daugelyje šalių dėvi vyrai, dirbantys profesionalų darbą, pavyzdžiui, versle, teisėje ir politikoje. Kartais ją dėvi ir moterys, tačiau tokiais atvejais dėvimas suknelės sijonas arba kelnės pagal užsakymą.
Keletas praktinių patarimų apie aksesuarus:
- kaklaraištis – parenkamas pagal marškinių raštą ir kostiumo spalvą; solidus kaklaraištis tinka verslui, raštuotas – laisvesnėms progoms;
- batai – oksfordai arba derby tipo batai tamsesnėms progoms, brogue detalės laisvesnėms;
- kojinės turėtų būti vientisos arba subtiliai suderintos su kelnėmis, o ne trumpesnės nei koja atidengta;
- diržas dera prie batų spalvos; petnešos (braces) suteikia klasikinį vaizdą ir geresnį kelnių laikymą.
Fitas ir siuvimas
Geriausia, jei kostiumas yra pritaikytas konkrečiam asmeniui. Kostiumo tinkamumas („fit“) lemia bendrą įspūdį: pečiai turi gulėti taisyklingai, švarko liemuo neturi traukiuotis arba būti per laisvas, kelnių juosmuo turi gerai laikytis. Yra trys pagrindiniai fitai: slim, regular ir relaxed – pasirinkimas priklauso nuo kūno sudėjimo ir pageidaujamo stiliaus.
Nusprendus dėl pirkimo, galimi variantai:
- bespoke / pagal užsakymą – pilnas siuvėjo pritaikymas, aukščiausia kaina ir individualūs sprendimai;
- made-to-measure – paruoštas modelis pritaikomas pagal matavimus;
- off-the-rack (gatavų drabužių parduotuvės) – pigiau, tačiau dažnai reikalingos korekcijos pas siuvėją.
Aprangos kodai ir progos
Kostiumas dažnai nurodomas aprangos kodo dalyje renginių kvietimų: „business formal“, „business casual“, „smart casual“ ir t. t. Verslo susitikimams, teisiniams posėdžiams ar oficialioms ceremonijoms tinka tamsūs, konservatyvūs kostiumai ir kaklaraištis. Vakariniams, labai formaliems renginiams dažnai privalomas smokingo arba juodo kaklaraiščio kodas – tuomet reikalingi specialūs vakariniai komplektai.
Priežiūra
Tinkama priežiūra prailgina kostiumo tarnavimo laiką: neuždėkite to paties kostiumo kasdien – pertraukos leidžia audiniui atsigauti; valykite sausai (dry-clean) tik esant būtinybei; valykite dulkes švelnia šepetėliu, laikykite ant medinių pakabų, kad švarkas išlaikytų formą. Periodiškai vėdinkite ir venkite ilgalaikio drėgmės poveikio.
Kostiumas moterims
Kostiumas moterims gali būti tradicinis dviejų ar trijų dalių rinkinys su švarku ir sijonu arba kelnėmis. Moteriški kostiumai pasižymi platesniu modelių, siluetų ir audinių pasirinkimu – nuo griežtų dalykinių iki elegantiškų vakarinių variantų. Kartais moteriškas švarkas dėvimas atskirai, kaip klasiškas šiuolaikinio garderobo elementas.
Apibendrinant: kostiumas – tai universali aprangos priemonė, kurios tinkamumas, medžiaga ir stilistika lemia jo paskirtį. Gerai parinktas ir pritaikytas kostiumas suteikia profesionalų ir tvarkingą įvaizdį, o tinkama priežiūra užtikrina ilgaamžiškumą.



.jpg)





Socialiniai aspektai
Šiaurės Europoje ir rytinėje Jungtinių Valstijų dalyje, ypač Niujorke, apranga yra oficialesnė. Šiltesnio klimato šalyse, pavyzdžiui, pietų Europoje ir vakarų JAV, vyrauja laisvesnis stilius. Pagrindiniai skirtumai yra kaklaraištis, kuris šiltuosiuose kraštuose dėvimas retai, ir spalvos, kurios šiltuosiuose kraštuose paprastai būna ryškesnės.
Tarptautinėje politikoje ir versle kostiumas tapo standartine apranga. Tai galioja beveik visose šalyse. Išimtis - šalys, kurių vadovai nori padaryti "pareiškimą". Tai reiškia, kad jos nori pabrėžti savo skirtingumą, neverbaliai demonstruodamos nepriklausomybę. Pavyzdys galėtų būti aukštą statusą turintys žmonės iš Artimųjų Rytų arba kai kurių Afrikos šalių.
Kitas aspektas - kaina. Kostiumai yra brangūs, nes norint, kad jie gerai tiktų, reikia juos pasisiūti. Šiandien paprasti žmonės juos dėvi mažiau nei prieš penkiasdešimt metų, ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių. Tai pusiau oficialūs drabužiai, tinkami dėvėti biure, bet nelabai tinkami futbolo rungtynėms žiūrėti. XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje prasidėjo neformalių drabužių tendencija, kuri pakeitė daugelio žmonių apsirengimo būdą. Vis dėlto aukštas pareigas užimantys vyrai vis dar dėvi kostiumus. Jie kažką "pasako" apie juos dėvintį asmenį, bent jau taip manoma.