Tailandinis bazilikas — savybės, panaudojimas ir rūšys

Tajų bazilikai arba azijietiški bazilikai yra saldžiųjų bazilikų rūšis, dažnai vadinama tiesiog „Thai basil“ (mokslinis pavadinimas dažnai nurodomas kaip Ocimum basilicum var. thyrsiflora arba Ocimum basilicum 'Thai'). Jis paplitęs Pietryčių Azijoje. Tailandietiškojo baziliko lapai paprastai mažesni ir siauresni nei europinio saldžiarūgščio baziliko, stiebai gali būti violetiniai, o žiedai – įvairių violetinių atspalvių. Tailandietiškojo baziliko lapų kvapas primena anyžių arba laktoškio saldumo natą dėl eterinių aliejų, kurių sudėtyje yra estragolio ir anetolio. Viena iš Jungtinėse Amerikos Valstijose dažnai auginamų veislių yra "Queen of Siam".

Savybės

Tajų bazilikas išsiskiria:

• Charakteringu anyžiaus/į anizą panašiu skoniu, kuris skiriasi nuo saldžiojo baziliko (Ocimum basilicum) ar šventojo baziliko (Ocimum tenuiflorum).
• Mažesniais, siauresniais lapais ir dažnai violetiniais stiebais bei gėlėmis.
• Stipresniu aromatu, kuris geriausiai atsiskleidžia šviežiuose lapuose.
• Panašiais į kitus bazilikus auginimo reikalavimais – reikia daug saulės ir gerai drenuotos dirvos; šaltis jam žalingas.

Panaudojimas kulinarijoje

Tajų bazilikas plačiai naudojamas Pietryčių Azijos virtuvėse. Jis tinka:

• į phở (vietnamietiška makaronų sriuba) – dažnai lėkštėje patiekiami švieži lapai, kad kiekvienas klientas galėtų pagal skonį pagardinti sriubą anyžių skonio lapais;
• į karį (ypač tajų raudoną ar žaliąją karį) ir kokosų pieno patiekalus, kur prideda saldžiarūgštės, aniziškos natos;
• į stir-fry patiekalus, padažus, bei šaltus salotų pagrindus;
• kaip garnyras arba prieskonis šviežias – dėl intensyvaus skonio dažniausiai dedamas pabaigoje, kad neištirptų eteriniai aliejai;
• į tokį tradicinį Taivano patiekalą kaip sanbeiji (trijų puodelių vištienos), kur jo aromatas yra svarbi sudedamoji dalis.

Rūšys ir veislės

Yra keli tailandinio baziliko tipai, skiriasi lapų spalva, aromatas ir augimo ypatybės. Be minėtos veislės "Queen of Siam", galima rasti tiek žaliavaisių, tiek violetinių formų. Reikėtų nepainioti tailandinio baziliko su holy basil (šventuoju baziliku, dažnai vadinamu tulsi arba tajų „kra phrao“), kuris turi aštresnį, pipirinį skonį ir skiriasi morfologiškai.

Auginimas ir laikymas

Patarimai:

• Vieta: pilna saulė (6–8 val. per dieną) ir šilta, apsaugota nuo vėjo.
• Dirva: derlinga, gerai drenuojama. Perlaistyti augalai ima pūti.
• Temperatūra: nepakelia šalnų – lauke galima auginti tik šiltesnėse vietovėse arba vasarą; vėsesnėmis naktimis geriau nepalikti lauke.
• Genėjimas: žiedų nukirpimas ir viršūnių skynimas skatina tankesnį lapų augimą; jei paliekama žydėti, lapų aromatas gali sumažėti.
• Laikymas: švieži lapai geriausiai taupo savo skonį trumpai – galima laikyti šaldytuve stovinčiame inde su vandeniu kaip puokštę arba suvynioti į drėgną popierinį rankšluostį; džiovinimas praranda daug eterinių aliejų, todėl dažnai netinka vietoj šviežių lapų; galima užšaldyti smulkintus lapus arba pesto/padatų pavidalu.

Saugos ir sveikatos pastabos

Tajų bazilikas naudojamas kaip prieskonis ir maisto produktas; eteriniai aliejai, suteikiantys specifinį skonį, gali būti jautresni kai kuriems žmonėms. Nors tradicinėje medicinoje vaistažolės kartais taikomos virškinimui gerinti, reikėtų vengti didelių eterinių aliejų kiekių ir, jei kyla sveikatos problemų ar vartojami vaistai, pasitarti su specialistu prieš vartojant didesnėmis dozėmis kaip papildą.

Trumpai apibendrinant, tailandinis bazilikas yra aromatingas prieskonis, vertinamas dėl savo anyžiaus atspalvio ir gebėjimo praturtinti Azijos virtuves. Jis puikiai tinka tiek šviežias, tiek trintose padažuose, tačiau geriausią skonį atskleidžia šviežias ir virtuvėje pridėtas pabaigoje.

Paieška pagal raidę