Miesto šauklys — tai miesto tarybos arba vietos valdžios paskirtas asmuo, kurio pagrindinė užduotis buvo ir iš dalies tebėra skelbti viešus pranešimus gatvėse ir aikštėse. Tradiciškai miesto šauklys skelbė įsakymus, pranešimus apie vergų ar gyvūnų praradimus, rinkliavas, teismo nuosprendžius, priesaikas, miesto šventes, įsakymus dėl viešosios tvarkos, o prireikus perspėdavo apie gaisrus ar kitus pavojus.
Istorija
Miesto šauklio institucija kyla iš viduramžių ir ankstyvųjų modernių laikų, kai informacijos sklaida vyko tik per tiesioginius pranešimus. Prieš masinių informavimo priemonių atsiradimą miesto šauklys buvo viešųjų pranešimų kanalas, kurį užtikrindavo miesto valdžia. Dažnai šauklys veikė pagal nustatytą maršrutą ir laiką, o jo pranešimus kartais fiksuodavo proklamacijų sąsiuviniuose ar miesto kronikose.
Pareigos ir veikla
- Skelbti oficialias proklamacijąs, įstatymus ir miesto įsakymus.
- Pranešti apie teismo posėdžius, praradimus ar rastus daiktus.
- Įspėti gyventojus apie ekstremalias situacijas (gaisrus, grašas, karantino priemones).
- Skelbti šventinius pranešimus, miesto vakaronių ar paradėjų programą.
- Atstovauti miesto tradicijoms viešuose renginiuose — kartais miesto šauklys dalyvauja ceremonijose ir istoriniuose renginiuose kaip tradicijos saugotojas.
Apranga ir atributai
Miesto šauklių apranga dažnai būdavo puošni ir oficiali — tai padėdavo juos atpažinti ir suteikdavo autoritetą. Tradicija puošniai rengtis pastebima nuo XVIII a.: raudoni ir auksiniai drabužiai, balti bridžais, juodi batai ir trikampės skrybėlės (tricorne). Šauklys nešiojosi rankinį varpelį, būtent varpelio skambesys pirmiausia pritraukdavo klausytojų dėmesį.
Tipiniai šūkiai ir kalbiniai elementai
Prieš pradėdamas skelbti pranešimus šauklys dažnai traukė dėmesį žodžiais "Oyez, Oyez, Oyez!" — tai senas viešas kvietimas atkreipti dėmesį; žodis Oyez kilęs iš anglonormanų/ senosios prancūzų kalbos, reiškiančio "girdėkite" arba "klauskite". Tokie kvietimai veikė kaip raginimas laikytis tylos ir išklausyti pranešimą. Kai kurių vietovių šauklių frazės ir tarimas galėjo skirtis — pavyzdžiui, XIX a. pradžios Česterio miesto proklamacijų knygoje užrašytas miesto šauklių raginimas "O taip, O taip!", kas iliustruoja vietines variacijas ir rašytines interpretacijas.
Protokolai ir įrašai
Daugelio miestų proklamacijos buvo fiksuojamos raštu — tokios knygos padeda istorikams atsekti vietos administracijos praktiką, viešosios informacijos turinį ir kalbos ypatybes. Kai kuriose šalyse proklamacijų skaitymas turėjo nustatytą formą ir ceremoninę reikšmę, ypač teismo ar miesto valdžios įsakymų paskelbimo metu.
Šiuolaikinė reikšmė ir atgimimas
Nors masinė žiniasklaida ir internetas stipriai sumažino praktinę miesto šauklių reikšmę, kai kuriose vietovėse šią pareigybę išlaiko dėl kultūrinių ir istorinių priežasčių. Miesto šaukliai dalyvauja istoriniuose renginiuose, turizmo programose, miestų šventėse ir kartais atlieka ceremoninę funkciją kaip gyva istorijos dalis. Kai kur organizuojamos šauklių varžybos ar festivaliai, kur išlaikomi tradiciniai elementai: apranga, varpelio skambesys ir garsinis pranešimo būdas.
Apibendrinant — miesto šauklys yra senovinė, bet iki šiol žavi viešosios komunikacijos figura: jis jungia teisėtumo, ceremonijų ir bendruomenės informavimo tradicijas, o jo simbolika padeda išlaikyti vietos istorijos atminimą.
