Tuvos Liaudies Respublika (1921–1944): faktai, istorija ir statusas

Atraskite Tuvos Liaudies Respublublikos (1921–1944) istoriją, pripažinimą, politinį statusą ir kasdienį gyvenimą — faktai, kronika ir reikšmė šiandien.

Tuvos Liaudies Respublika buvo iš dalies pripažinta valstybė, gyvavusi 1921–1944 m. Po 1944 m. ji tapo Sovietų Sąjungos dalimi. Iki 1926 m. ji taip pat buvo vadinama Tanuvos liaudies respublika. Tuvos liaudies Respubliką pripažino tik dvi valstybės: SSRS ir Mongolija. Net kai ji egzistavo, ją dauguma istorikų ir diplomatų laikė marionetine SSRS valstybe, nes politinę ir karinę įtaką Tuvos vidaus reikalams darė sovietų patarėjai ir Raudonoji armija.

Istorija ir įkūrimas

Tuvos teritorija ilgą laiką buvo klajoklių žemių zona, kurioje gyveno tųūs — mongolų kalbos tarmės tautinė grupė. Po Rusijos imperijos žlugimo ir Pirmojo pasaulinio karo suirutės 1921 m. regione susiformavo politinė vakuumo sritis, kurioje buvo paskelbta Tuvos nepriklausomybė kaip liaudies respublika. Nors formaliai ji laikėsi nepriklausoma valstybė, jos užsienio politika ir saugumas glaudžiai buvo susiję su SSRS interesais.

Politika ir valdžia

Politinių struktūrų pagrindą sudarė Tuvos Liaudies revoliucinė partija bei vietinės institucijos, bet tikrasis valdžios centras dažnai priklausė sovietų įtakai. Pradiniame etape kai kurie vietos vadovai rėmė tradicines religines institucijas (būtent budizmą ir šamanizmą), tačiau 1920–1930 m. pabaigoje vyko sovietinė centralizacija ir ideologinis spaudimas. Vėlesniais metais valdžią Tuvos politikoje stipriai įtvirtino pro-sovietiniai lyderiai, iš kurių žymiausias buvo Salčakas Toka, ilgalaikis Tuvos partijos vadovas, įtvirtinęs sovietinę valdymo tvarką ir vykdęs represijas prieš opoziciją.

Geografija ir gyventojai

Republika buvo tarp Rusijos Sibiro dalies ir Mongolijos, užimanti kalnuotas ir stepines teritorijas, per kurias teka Uralo šiaurės upės atšaka (Jenesiejus) bei kiti kalnų upeliai. Sostinė buvo Kyzylio miestas, dažnai minimas ir kaip “Azijos centras” pagal kai kuriuos vietinius reklaminius teiginius. Gyventojų sudėtis daugiausia buvo tųai (tuviečiai), taip pat rusai ir kitos mažumos.

Ekonomika ir visuomenė

Ekonomika daugiausia buvo pagrįsta tradicinėmis gyvulininkystės ir klajoklių vienetų veiklomis: klajoklių bandos augino ir parduodavo galvijus, arklius, avis ir kitus gyvulius. Ūkininkavimas buvo menkai diversifikuotas dėl klimato bei geografinio atokumo. Be to, svarbi buvo kailių prekyba ir vietiniai rankų darbo produktai. Per sovietinį periodą pradėta eksperimentuoti su kolektyvizacija, o taip pat vystėsi tam tikri pramonės objektai (pavyzdžiui, gavyba ir apdirbimas), tačiau ekonomika išliko palyginti silpna ir priklausoma nuo centrinės valdžios investicijų.

Tarptautinis statusas ir santykiai su SSRS

Tuvos Liaudies Respubliką pripažino tik dvi valstybės: SSRS ir Mongolija. Dėl didelės sovietų įtakos ir buvusių politinių ryšių Tuvos užsienio politika praktikoje sutapo su Maskvos interesais. Dėl to tarptautiniu mastu ji praktiškai nebuvo pripažinta plačiai ir laikyta sovietų įtakos zona.

Prijungimas prie Sovietų Sąjungos ir vėlesnis statusas

1944 m. Tuvos vadovybė pateikė prašymą įstoti į SSRS, ir spalio mėnesį Tuvos teritorija buvo prijungta prie Sovietų Sąjungos kaip autonominė administracinė vienetė (pirma – Tuvos autonominė sritis, vėliau – Tuvos Tautinė Autonominė SSSR arba Tuvos ASSR). Po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991 m., teritorija 1992 m. gavo dabartinį pavadinimą – Tuvos Respublika – ir tapo vienu iš subjekto-statuso regionų Rusijos Federacijoje. Šiuo metu ji yra autonominė respublika Rusijos sudėtyje ir turi savivaldos institucijas.

Kultūra ir paveldas

Tuvos kultūra išsaugojo klajokliškas tradicijas: gyvulininkystė, nomadinis gyvenimo būdas, žirgų kultūra, tradicinė muzika (ypač garsioji tuvietiška balso technika – khoomei, arba diafragminis dainavimas), bei religijos – budizmas ir šamanizmas – turėjo didelę reikšmę visuomenės gyvenime. XX a. viduryje daugelis tradicijų patyrė sovietizacijos poveikį, bet kultūrinis paveldas išliko ir šiandien yra svarbi regiono tapatybės dalis.

Apibendrinant: Tuvos Liaudies Respublika buvo trumpalaikė ir tarptautiniu požiūriu ribotai pripažinta valstybė, kurios politinis ir ekonominis gyvenimas buvo glaudžiai sujungtas su SSRS. Nuo 1944 m. ji oficialiai tapo Sovietų Sąjungos administracine dalimi, o po 1991 m. teritorija išliko kaip Tuvos Respublika Rusijos Federacijoje.

Paieška pagal raidę