1966 m. Teksaso universiteto bokšto šaudynės Ostine: įvykis ir pasekmės
1966 m. Teksaso universiteto bokšto šaudynės Ostine: įvykio chronologija, aukos, Whitmano motyvai ir pasekmės saugumui bei universiteto bendruomenei.
Teksaso universiteto bokšto apšaudymas buvo vienas iš ankstyvųjų ir plačiai žinomų šaudymų mokykloje Jungtinėse Valstijose. Jis įvyko 1966 m. rugpjūčio 1 d. Ostine, Teksaso valstijoje, Teksaso universitete Ostine. Įvykis ilgai rezonavo visuomenėje ir tapo svarbiu etapu formuojant vėlesnes policijos taktikos, kampus apsaugančių priemonių ir mokslinių tyrimų apie masinius užpuolimus kryptis.
Kas įvyko
Ankstyvą 1966 m. rugpjūčio 1-osios rytą Čarlzas Vitmanas nužudė savo žmoną ir motiną. Vėliau tą pačią dieną jis nuėjo į universiteto miestelį, atsinešė ginklų ir užlipo į universiteto bokšto (observation deck) apžvalgos aikštelę. Iš ten jis šaudė į praeivius ir studentus.
Incidento metu iš užpuolimo vietos žuvo šešiolika žmonių. Septynioliktoji auka nuo patirtų sužalojimų mirė 2001 m. Be žuvusiųjų, daugelis buvo sužeisti; sužeistųjų skaičius ir jų ilgesnės trukmės sveikatos pasekmės vėliau keitėsi.
Čarlzas Vitmanas buvo buvęs jūrų pėstininkas (Marine), turėjęs tam tikros šaudymo ir taktikos patirties. Manoma, kad jo smurtinius impulsus, su kuriais jis ilgą laiką kovojo ir dėl kurių ieškojo medicininės pagalbos, galėjo skatinti sveikatos sutrikimai: teigta, jog Whitmano elgseną galėjo paveikti smegenų auglys. Vitmanas taip pat paėmė savo žmoną ir motiną gyvybės prieš išeidamas į miestelį.
Policijos ir kitų reagavimo tarnybų veiksmai galiausiai nutraukė apšaudymą: į bokštą įsikišę pareigūnai pasiekė apžvalgos aikštelę ir užbaigė užpuoliką. Įvykis atskleidė tuometines koordinacijos, radijo ryšio ir reagavimo problemas, kurios vėliau tapo priežasčių tobulinti reagavimo į masinius užpuolimus procedūras.
Pasekmės ir ilgalaikis poveikis
Šis incidentas turėjo kelių rūšių pasekmes:
- Aplinkos ir fizinės žalos tvarkymas: po šaudynių apžvalgos aikštelė buvo uždaryta ir daugybė kulkų padarytų skylių buvo užtaisytos bei sutvarkyti pastato pažeidimai.
- Apsauga ir prieigos kontrolė: bokštas ilgainiui vėl buvo atidarytas, bet po kelių savižudybių 1975 m. bokštas vėl buvo uždarytas visuomenei. Jis vėl atidarytas 1999 m., kai buvo įdiegtos griežtesnės apsaugos priemonės ir prieigos kontrolė.
- Teisėsaugos taktikos pokyčiai: incidentas paskatino policijas peržiūrėti savo reagavimo į ilgas šaudymo situacijas taktikas, komunikacijos praktiką ir pareigūnų aprūpinimą. Vėliau tai tapo vienu iš ankstyvųjų atvejų, formavusių „aktyvaus šaulio“ (active shooter) paradigmos supratimą.
- Psichikos sveikatos ir medicinos tyrimai: Whitmano atvejis, ypač diskusijos apie galimą smegenų auglio įtaką elgesiui, paskatino plačiau nagrinėti ryšį tarp neurologinių sutrikimų ir smurtinių veiksmų bei gerinti prieigą prie psichikos sveikatos paslaugų.
- Atminimo inicijuotosios priemonės: universitetas ir bendruomenė vėliau įdiegė atminimo iniciatyvas, pagerbiančias aukas ir teikiančias paramą nukentėjusiems bei jų šeimoms.
Istorinė reikšmė
1966 m. Teksaso universiteto bokšto šaudynės dažnai minima kaip vienas iš pirmųjų masinio šaudymo atvejų moderniajame JAV istorijos kontekste, turinčių ilgalaikį poveikį saugumo politikai universitete, teisėsaugos mokymams ir visuomenės diskusijoms apie ginklus, psichikos sveikatą bei prevenciją. Įvykis primena kompleksinę sąveiką tarp asmeninių, medicininių ir visuomeninių veiksnių, kurie gali lemti tokius tragiškus išpuolius.
Visuomenės ir akademinė reakcija į šią tragediją lėmė ne tik praktinius pakeitimus universiteto saugumo srityje, bet ir platesnes diskusijas apie tai, kaip geriau atpažinti rizikos ženklus, suteikti paramą asmenims, besiskundžiantiems smurtiniais impulsais, bei koordinuoti greitą ir efektyvų reagavimą ekstremaliose situacijose.
Ieškoti