Velloro fortas – didžiulis XVI a. fortas, esantis pačiame Velloro miesto centre, Tamil Nadu valstijoje, Indijoje. Jį pastatė Vidžajanagaros karalystės valdovai ir fortas ilgus šimtmečius tarnavo kaip svarbi regiono karinė tvirtovė bei administracinis centras. Kadaise jis buvo Vidžajanagaros imperijos Aravidu dinastijos būstinė; dėl savo strateginės reikšmės fortą perėmė įvairūs regioniniai valdovai ir imperijos.
Istorija
Velloro fortas pastatytas XVI a. ir nuo to laiko priklausė skirtingoms valdžioms: po Vidžajanagaros nuosmukio jį valdė Bidžapūro sultonai, vėliau maratai, karnatų navabai ir, galiausiai, britų valdžia. Britų laikais fortas buvo naudojamas ne tik kariniais, bet ir kalinimo tikslais — čia buvo laikoma Tipu sultono šeima bei kiti politiniai kaliniai. Taip pat žinoma, kad į fortą buvo išvežtas ir paskutinis Šri Lankos karalius Sri Vikrama Rajasinha, kuriam britai skyrė tremtį.
Fortas susijęs su keliais reikšmingais įvykiais Indijos istorijoje. Vienas jų – 1806 m. Velloro sukilimas, laikomas pirmuoju didesniu kariuomenės maištu prieš britų valdžią Indijoje, kuriame dalyvavo vietiniai sepoy‘ai ir kurį britai griežtai numalšino. Be to, tvirtovė liudija Vidžajanagaros dinastijos politinius konfliktus ir vidaus nesutarimus, kurių metu vyko ir smurto aktai tarp įvairių pretendentų į sosto teises.
Architektūra ir planavimas
Velloro fortas išsiskiria tvirtais akmeniniais pylimais ir plačiu apsauginiu grioviu (grioviu), kuris darė jį sudėtingai užpuolamu. Forto užtvaros pastatytos iš vietinio granito ir kitos akmens medžiagos, o sienos buvo pritaikytos patrankoms ir pėstininkų pozicijoms. Viduje išsaugoti įvairūs kariniai įrenginiai – bastionai, arsenalo patalpos, sandėliai ir gyvenamosios patalpos kariuomenei.
Forto teritorijoje yra ir keli svarbūs religiniai bei civiliniai pastatai: garsioji Džalakantesvaro (Jalakandeswarar) hinduistų šventykla, pasižyminti smulkiu raižinių menu ir Vijajanagaros stiliaus architektūros elementais; krikščionių Švento Jono bažnyčia; bei mečetė, atspindinti vietos kultūrinę ir religinę įvairovę. Be to, forto viduje yra buvę vandens rezervuarai ir kitos inžinerinės konstrukcijos, skirtos ilgoms apgultims atlaikyti.
Kultūrinė reikšmė ir saugojimas
Šiuo metu fortu rūpinasi Indijos vyriausybė per Archeologijos departamentą (ASI). Velloro fortas yra svarbus istorinis ir turistinis objektas: lankytojai gali apžiūrėti forto gynybines struktūras, šventyklą su raižiniais, bažnyčią, mečetę bei kitus eksponatus. Forto teritorijoje taip pat eksponuojami ginkluotės ir kariuomenės atributikos fragmentai ar muziejiniai eksponatai, atspindintys ilgametę vietos karinę istoriją.
Fortas ir šalia esantys pastatai kasmet pritraukia turistus, istorikus ir archeologus. Archeologų ir vietos institucijų pastangomis vykdomi restauravimo darbai bei apsaugos priemonės, siekiant išsaugoti šio paminklo autentiškumą ir istorinę reikšmę ateities kartoms.
Praktinė informacija
Velloro fortas įsikūręs miesto centre, todėl yra lengvai pasiekiamas tiek vietiniams gyventojams, tiek turistams. Apsilankymo metu verta skirti laiko tiek forto gynybinių konstrukcijų apžiūrai, tiek Džalakantesvaro šventyklos raižiniams bei kitoms kultūrinėms vertybėms. Prieš keliaujant rekomenduojama pasitikrinti atidarymo laikus ir galimas gaires, kurias nustato Archeologijos departamentas.