Darbo užmokesčio stabilizavimo valdyba (JAV): istorija ir funkcijos
WSB istorija ir funkcijos JAV: veikla 1946–1947 ir 1950–1953, darbo užmokesčio kontrolė, infliacijos stabdymas ir karo mobilizacijos poveikis ekonomikai.
Darbo užmokesčio stabilizavimo valdyba (angl. Wage Stabilization Board, WSB) buvo nepriklausoma Jungtinių Valstijų vyriausybės agentūra, kuri teikė rekomendacijas dėl darbo užmokesčio kontrolės politikos ir įgyvendindavo patvirtintas darbo užmokesčio stabilizavimo priemones. Iš viso Jungtinėse Valstijose veikė dvi skirtingos, bet panašaus pavadinimo agentūros. Pirmoji, vadinama Nacionaline darbo užmokesčio stabilizavimo valdyba, perėmė dalį Nacionalinės karo darbo valdybos teisių ir veikė nuo 1946 m. sausio 1 d. iki 1947 m. vasario 24 d. Antroji, paprastai vadinama tiesiog Darbo užmokesčio stabilizavimo valdyba, buvo Gynybos mobilizacijos biuro (Office of Defense Mobilization) dalis ir veikė intensyvios mobilizacijos laikotarpiu nuo 1950 m. rugsėjo 9 d. iki 1953 m. vasario 6 d.
Istorinis kontekstas
Po Antrojo pasaulinio karo ir ypač pradėjus Korėjos karą 1950 m. birželio 25 d., JAV ekonomikoje kilo stipri infliacijos banga. Siekiant užkirsti kelią darbo užmokesčio ir kainų spiralei, federalinė vyriausybė įsteigdavo organizacijas, kurių užduotis buvo koordinuoti atlyginimų politiką, mažinti darbo ginčus ir riboti spartų atlyginimų augimą, galintį skatinti infliaciją. WSB buvo viena iš tokių institucijų — jos tikslas buvo suderinti ekonominius ir socialinius interesus mobilizacijos bei stabilumo laikotarpiais.
Funkcijos ir veikla
Pagrindinės WSB funkcijos apėmė:
- rengti ir teikti vyriausybei rekomendacijas dėl darbo užmokesčio politikos ir konkrečių stabilizavimo priemonių;
- nustatyti arba siūlyti darbo užmokesčio ribas bei kitus apribojimus, siekiant užkirsti kelią arbitrariškam atlyginimų šuoliui;
- tarnauti kaip arbitražo ir tarpininkavimo institucija darbo ginčuose, ypač tais atvejais, kai streikai ar dideli atlyginimų reikalavimai galėjo pakenkti nacionaliniam saugumui ar mobilizacijos pastangoms;
- vertinti kolektyvinės derybos susitarimus ir prižiūrėti, ar jie atitinka stabilizavimo politiką;
- bendradarbiauti su kitomis agentūromis, pramonės atstovais ir profsąjungomis siekiant suderinti sprendimus.
Veiklos metu WSB dažnai skelbdavo gaires ar rekomendacijas, kurios vėliau galėjo virsti vykdomosiomis priemonėmis per Gynybos mobilizacijos biurą arba kitas susijusias institucijas. Jos sprendimai buvo orientuoti į trumpalaikį infliacijos suvaldymą ir darbo santykių stabilizavimą mobilizacijos sąlygomis.
Organizacija ir sprendimų priėmimas
WSB sudėtis ir sprendimų priėmimo mechanizmai skyrėsi priklausomai nuo konkrečios jos versijos, tačiau dažnai buvo siekiama plataus atstovavimo — darbo, verslo ir viešojo intereso atstovų. Tokia tripartitinė arba mišri sudėtis turėjo užtikrinti, kad sprendimai būtų subalansuoti ir turėtų legitimaciją tiek iš darbdavių, tiek iš dirbančiųjų pusės.
Sprendimai paprastai remdavosi ekonominiais rodikliais, pramonės specifika ir nacionalinio saugumo poreikiais. Nors WSB rekomendacijos ne visada buvo privalomos, jų poveikis buvo reikšmingas dėl vyriausybės paramos ir sąsajų su kitomis vykdomosios valdžios priemonėmis.
Įtaka, kritika ir palikimas
WSB prisidėjo prie to, kad per karo mobilizacijos laikotarpius infliacija būtų kontroliuojama ir kad svarbiose pramonės šakose būtų išvengta plataus masto streikų. Tačiau jos veikla nebuvo laisva nuo kritikos. Kai kurie darbuotojų atstovai tvirtino, kad atlyginimų kontrolė ribojo realų darbo užmokesčio augimą ir darbo jėgos perkamąją galią, o kai kurie verslo atstovai kritikavo biurokratinę reguliaciją ir galimus trukdžius laisvoms deryboms.
Ilgainiui WSB tapo vienu iš federalinių precedento pavyzdžių, kaip valstybė gali laikinai įsikišti darbo užmokesčio srityje ekstremaliomis ekonominėmis ar karinėmis aplinkybėmis. Jos patirtis padėjo formuoti tolimesnes politikos priemones, skirtas kainų ir atlyginimų stabilizavimui bei darbo santykių valdymui nacionalinio masto krizėse.
Apibendrinant: Darbo užmokesčio stabilizavimo valdybos veikla atspindi vyriausybės pastangas subalansuoti ekonomikos stabilumą ir darbo jėgos interesus karo bei mobilizacijos laikotarpiais. Nors jos sprendimai buvo laikini ir kontroversiški, WSB vaidmuo buvo svarbus siekiant išlaikyti ekonominį stabilumą sudėtingomis istorijos akimirkomis.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokią funkciją atliko Darbo užmokesčio stabilizavimo valdyba?
Atsakymas: Darbo užmokesčio stabilizavimo valdybos funkcija buvo teikti rekomendacijas dėl darbo užmokesčio kontrolės politikos ir įgyvendinti patvirtintą darbo užmokesčio kontrolę.
K: Kiek agentūrų turėjo pavadinimą Darbo užmokesčio stabilizavimo valdyba?
Atsakymas: Buvo dvi agentūros, pavadintos Darbo užmokesčio stabilizavimo valdyba.
K: Kas buvo pirmosios Nacionalinės darbo užmokesčio stabilizavimo valdybos pirmtakė?
A: Pirmosios Nacionalinės darbo užmokesčio stabilizavimo valdybos pirmtakė buvo Nacionalinė karo darbo taryba.
K: Kiek laiko veikė pirmoji Nacionalinė darbo užmokesčio stabilizavimo valdyba?
A: Pirmoji Nacionalinė darbo užmokesčio stabilizavimo taryba veikė nuo 1946 m. sausio 1 d. iki 1947 m. vasario 24 d.
K: Kas buvo Gynybos mobilizacijos biuras?
Atsakymas: Gynybos mobilizacijos biuras buvo agentūra, kuriai priklausė antroji Darbo užmokesčio stabilizavimo valdyba.
K: Kiek laiko veikė antroji darbo užmokesčio stabilizavimo valdyba?
A: Antroji darbo užmokesčio stabilizavimo valdyba veikė nuo 1950 m. rugsėjo 9 d. iki 1953 m. vasario 6 d.
K: Koks įvykis lėmė pradinį infliacijos šuolį Amerikos ekonomikoje?
A: Korėjos karas lėmė pradinį infliacijos šuolį Amerikos ekonomikoje.
Ieškoti