Benzaiten – japoniška deivė Sarasvati: vandens, kalbos ir muzikos globėja

Benzaiten (Sarasvati) – japonų deivė, valdanti vandenis, kalbą ir muziką. Atrask jos mitus, kultą, ryšius su drakonais ir Enošimos šventykla.

Benzaiten (弁才天, 弁財天) – japoniškas deivės Sarasvati vardas. Benzaiten garbinimas į Japoniją atkeliavo VI–VIII a., daugiausia per Auksinės šviesos sutros vertimus į kinų kalbą.

Jos sanskrito vardas yra Sarasvatî Devî, kuris reiškia "tekantis vanduo". Todėl Benzaiten yra visa ko, kas teka, deivė: vandens, žodžių, kalbos ir muzikos. Rašmenys, kuriais užrašytas jos vardas, rodė, kad ji yra iškalbos deivė. Dėl Auksinės šviesos sutros Japonijoje ji tapo žmonių globėja. Galiausiai ji tapo viena iš septynių laimės dievų (Shichi‑fuku‑jin).

Kilme ir sintezė

Benzaiten kilusi iš indų dievybės Sarasvati, kuri Vedų tradicijoje atsirėmusi į upes, garsą, žodį ir žinias. Sarasvati mituose taip pat susijusi su kova prieš chaosą – Rig‑Vedoje (6.61.7) ji nužudė trigalvę gyvatę, dar vadinamą Vritra. Šis karingas bruožas, kartu su jos ryšiu su vandeniu, vėliau prisidėjo prie to, kad Japonijoje Sarasvati/Benzaiten glaudžiai siejama su gyvatėmis ir drakonais.

Atvykusi į Japoniją per kinų ir korėjietiškus kultūrinius tarpininkus, ji buvo asimiliuota į vietinį budistinį ir šintoistinį kontekstą. Esminį vaidmenį jos populiarėjime vaidino tiek Mahajana budizmo tekstai, tiek vietinė pagarba vandeniui ir jūrai. Dėl to Benzaiten dažnai sutinkama prie jūros uolų, salų ir ežerų šventovių.

Ikonografija ir atributai

Dažniausi Benzaiten vaizdavimo bruožai:

• muzikinis instrumentas, tradiciškai biwa (jap. 琵琶) – simbolizuoja muziką ir iškalbą;
• kartais laiko perlus, ritinius ar ženklais siejamus daiktus, reiškiančius žinias ir turtą;
• neretai vaizduojama kartu su gyvate ar drakonu, o kartais – ant drakono nugaros ar šalia jo;
• jos atvaizdai gali skirtis nuo vienos iki kelių rankų: indų Sarasvati kartais yra daugiarankė, japonų Benzaiten dažniau – vienarankė ar įprastos formos.

Kanji rašyba taip pat gali atskleisti skirtingas reikšmes: 弁才天 pabrėžia talentą (才), o 弁財天 – turtą/klestėjimą (財). Dėl to ji tapo ir kalbos bei muzikos, ir, kartu, klestėjimo – turto bei laimės – globėja.

Garbinimas Japonijoje ir žymios šventyklos

Benzaiten garbinama tiek budistinėse, tiek šintoistinėse vietose. Ji yra vienintelė moteriška figūra tarp septynių laimės dievų ir dažnai vaizduojama plūduriuojančioje skrynioje (takarabune) Naujametės ikonografijos motyvuose.

Žymiausios Benzaiten šventovės Japonijoje yra:

• Enošimos šventykla – šventykla Enoshimos saloje Sagamio įlankoje, maždaug už 50 km į pietus nuo Tokijo. Šiai vietai skirta daug legendų ir padavimų (žr. žemiau).
• Chikubushima – sala Biwa ežere (Shiga prefektūroje), kur yra garsios Benzaiten šventyklos ir ritualai, priviliojantys tiek piligrimus, tiek turistus.

Enošimos padavimas

Penkiagalvis drakonas ir ji yra pagrindiniai veikėjai "Enošimos Engi" – japonų budistų vienuolio Kokei (皇慶) parašytoje Enošimos šventyklų istorijoje. Pasak Kokei, Benzaiten yra drakonų karaliaus Munetsuchi (無熱池; pažodžiui "ežeras be karščio") duktė. Vietinė legenda pasakoja apie dievaitę, atėjusią į salą, kad apramintų ir įveiktų pavojingus drakonus bei apsaugotų vietinius gyventojus; dėl to Enoshima tapo svarbia jos šventove. Ši istorija parodo, kaip induistinė dievybė buvo integruota į japoniškus mitus ir vietines dievybes.

Asociacijos su gyvatėmis ir drakonais

Sarasvati mituose sutinkama kaip drąsi kovotoja su chaoso jėgomis, o Japonijoje šis bruožas susijungė su vietinėmis gyvačių ir drakonų tradicijomis. Kartais Benzaiten tapatinama arba lydi ugajiną (gyvatės‑dievo figūra), o drakonai, ypač penkiagalviai, dažnai vaizduojami kaip jos podukros ar sergėtojai. Šis ryšys pabrėžia jos vandens ir jūros aspektus bei galią virš vandens būtybių.

Benzaiten šiandien

Šiandien Benzaiten garbinama įvairiais tikslais: muzikantų ir atlikėjų – dėl sėkmės scenoje ir kūrybiškumo; mokinių ir lektorių – dėl kalbos, raiškumo ir mokslinių pasiekimų; verslininkų – dėl klestėjimo ir turtų (ypač kai naudojama rašyba 弁財天). Enoshima, Chikubu‑shima ir kitos Benzaiten šventyklos išlieka populiarios turistų ir piligrimų lankytinos vietos, o jos atvaizdai dažnai pasitaiko ukiyo‑e, statulėlėse, netsuke ir šiuolaikiniuose meno kūriniuose.

Santrauka: Benzaiten – tai japonizuota Sarasvati versija, kuri apjungė vandens, muzikos, kalbos ir turtų sferas. Per amžius ji įgavo specifines vietines savybes (ryšį su drakonais ir gyvatėmis, savitumą Enoshimos padavimuose) ir iki šiol lieka reikšminga kultūrinė ir religinė figūra Japonijoje.

Klausimai ir atsakymai

K: Koks yra japoniškas deivės Sarasvati vardas?

Klausimas: Kaip Benzaiteno garbinimas atkeliavo į Japoniją?

K: Ką reiškia jos sanskrito vardas?

Klausimas: Kodėl Benzaitena siejama su žodžiais, kalba ir muzika?

K: Kaip ji tapo Japonijos žmonių globėja?

K: Kaip ji susijusi su gyvatėmis ir drakonais Japonijoje?

K: Kur yra jai skirta šventykla?

Paieška pagal raidę