Banginės funkcijos žlugimas
Kai mokslinis eksperimentas atliekamas tinkamai, gaunami išmatuojami rezultatai. Kiekvieną akimirką sistema (eksperimentas) bus vienoje iš kelių galimų būsenų. Pabaigoje eksperimentas bus galutinėje būsenoje. Kiekvienu momentu galima išmatuoti sistemos būseną.
Panašiai veikia ir kvantinės mechanikos eksperimentai. Skirtumas nuo klasikinės mechanikos yra tas, kad kiekvienu laiko momentu kelios būsenos yra uždedamos viena ant kitos (persidengiančios), kad apibūdintų būseną, kurioje yra eksperimentas. Šios būsenos vadinamos savybėmis. Taip pat kaip ir klasikinėje mechanikoje, jei atliekamas matavimas, gaunamas vienas rezultatas. Šis rezultatas yra vienos iš savųjų būsenų savoji vertė. Tai reiškia, kad matavimas kelias galimas būsenas sumažins iki vienos būsenos jas sudedant. Po matavimo sistema bus tokios būsenos, kokia buvo išmatuota. Kopenhagos interpretacijoje šis sumažinimas vadinamas banginės funkcijos kolapsavimu. Kolapsas yra vienas iš dviejų procesų, kuriais kvantinės sistemos vystosi laike. Kitas procesas yra nuolatinė evoliucija per Šrėdingerio lygtį.
Vienas pirmųjų šią situaciją paaiškino Werneris Heisenbergas 1927 m. paskelbtame straipsnyje. Šis rezultatas vertinamas prieštaringai. Erwinas Schrödingeris šiam prieštaringumui įrodyti panaudojo mintinį eksperimentą "Schrödingerio katė".
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra išmatuojamas tinkamai atlikto mokslinio eksperimento rezultatas?
Atsakymas: Tinkamai atlikto mokslinio eksperimento išmatuojamas rezultatas yra sistemos būklė kiekvienu laiko momentu.
K: Kuo kvantinė mechanika skiriasi nuo klasikinės mechanikos?
A: Kvantinėje mechanikoje, norint apibūdinti eksperimento būseną, kelios būsenos yra suponuojamos (persidengiančios), o klasikinėje mechanikoje bet kuriuo laiko momentu galima išmatuoti tik vieną būseną.
K: Kas atsitinka, kai atliekamas matavimas?
Atsakymas: Atlikus matavimą bus gautas vienas rezultatas, kuris yra vienos iš būsenų savoji vertė. Tai reiškia, kad atliekant matavimą kelios galimos būsenos bus sumažintos iki vienos būsenos jas sudedant, o po matavimo sistema bus šioje vienintelėje būsenoje, kuri buvo išmatuota.
Klausimas: Koks procesas sumažina kelias galimas būsenas iki vienos vienintelės būsenos?
A: Procesas, kurio metu kelios galimos būsenos sumažinamos iki vienos vienintelės būsenos, vadinamas banginės funkcijos kolapsu.
Klausimas: Kokie yra du procesai, kuriais kvantinės sistemos laikui bėgant vystosi?
Atsakymas: Du procesai, kuriais kvantinės sistemos evoliucionuoja laikui bėgant, yra nenutrūkstama evoliucija per Šrėdingerio lygtį ir banginės funkcijos kolapsas.
K: Kas pirmasis paaiškino šią situaciją, susijusią su kvantinėmis sistemomis?
A: Werneris Heisenbergas vienas pirmųjų paaiškino šią kvantinių sistemų situaciją ir 1927 m. paskelbė savo išvadas.
Klausimas: Kaip Erwinas Schrödingeris įrodė šį ginčą dėl banginės funkcijos suirimo?
A: Erwinas Schrödingeris savo mintinį eksperimentą, pavadintą Schrödingerio katė, panaudojo norėdamas parodyti šį su banginės funkcijos žlugimu susijusį prieštaravimą.
