Williamas Saroyanas (armėnų kalba Վիլյամ Սարոյան) (1908 m. rugpjūčio 31 d. – 1981 m. gegužės 18 d.) buvo amerikiečių rašytojas, dažniausiai žinomas dėl savo pjesių ir trumpųjų apsakymų, kuriuose kartais autobiografiškai vaizduojama, kaip armėnų imigrantų sūnus užaugo skurde ir siekė orumo bei žmogiškumo. Jo kūryba, pilna humoro, šilumos ir užuojautos, ypač rezonavo Didžiosios depresijos laikotarpiu. Dauguma jo pasakojimų vyksta Fresno mieste – viename iš svarbiausių armėnų kilmės amerikiečių centrų Kalifornijoje (kartais autorius miestui suteikdavo išgalvotą pavadinimą arba jį šiek tiek pakeisdavo savo kūriniuose).
Saroyanas gimė imigrantų šeimoje ir vaikystėje gyveno santykinio skurdo sąlygomis; todėl jo herojai dažnai yra paprasti, darbštūs žmonės, besilaikantys tradicijų ir kartu siekiantys svajonių naujoje šalyje. Jaunystėje jis išbandė įvairius darbus, paliko mokslus ir pradėjo rašyti – jo ankstyvieji apsakymai bei pjesės pasirodė periodikoje ir pelnė dėmesį 1930–1940 m. dešimtmečiais.
Šeimos ir bendruomenės gyvenimo vaizdiniai, imigracijos patirtys, orumo tema ir optimizmas su melancholija sudaro pagrindines Saroyano kūrybos linijas. Tarp žymesnių jo darbų yra pjesė The Time of Your Life (1939) – ji atkreipė plačios auditorijos ir kritikų dėmesį; už savo kūrybą Saroyanas pelnė keletą svarbių apdovanojimų. 1940 m. jis buvo pagerbtas Pulitzerio premija už dramą, tačiau nusprendė prizą atsisakyti; vėliau jis taip pat pripažintas kino srityje už filmą The Human Comedy (1943), už kurį gavo akademinį apdovanojimą.
Rašymo stilius Saroyano kūriniuose paprastas, tiesus, kartais lyrinis; jis meistriškai jungė humoro elementus su jautriais, žmogaus vertę pabrėžiančiais epizodais. Jo tekstuose dažnai juntama humanistinė pozicija — tikėjimas paprasto, kasdienio gyvenimo didybe ir žmogaus gebėjimu parodyti gailestingumą bei kūrybiškumą net ir sunkiomis aplinkybėmis.
Saroyano kūryba turėjo didelę įtaką armėnų diasporos literatūrai ir platesnei amerikiečių literatūros panoramai; jo knygos ir pjesės buvo verčiamos į daug kalbų, o jo vardu pavadintos literatūrinės premijos ir renginiai prisideda prie jo palikimo išlaikymo. Saroyanas mirė 1981 m. gegužės 18 d.; jo kūryba tebėra skaitoma, statoma teatre ir aptariama kaip svarbi XX a. amerikietiškosios imigracijos ir žmogaus pagarbos literatūros dalis.
Paklaustas, kaip tarti jo vardą, jis žurnalui The Literary Digest atsakė: „Armėniškai jis skamba sor-row'yan, su akcentu ant antros skiemens. Amerikoje jis dažnai neteisingai tariamas su ... 'roy'.“