Volfo-Rajė žvaigždė
Vilko-Rayet žvaigždės (WR žvaigždės) yra išsivysčiusios, masyvios žvaigždės (kurių pradinė masė viršija 20 Saulės masių). Jos sparčiai praranda masę dėl labai stipraus žvaigždžių vėjo, kurio greitis siekia 2000 km/s. Mūsų Saulė kasmet praranda apie 10−14 Saulės masių, o Wolf-Rayet žvaigždės paprastai praranda 10−5 Saulės masių per metus.
Wolf-Rayet žvaigždės yra labai karštos, jų paviršiaus temperatūra svyruoja nuo 30 000 K iki maždaug 200 000 K, todėl jos atrodo mėlynos spalvos. Jos taip pat labai ryškios - nuo dešimčių tūkstančių iki kelių milijonų kartų viršija Saulės bolometrinį šviesumą, nors vizualiai nėra išskirtinai ryškios, nes didžiąją dalį spinduliuotės skleidžia tolimoje ultravioletinėje ir net "minkštoje" rentgeno spinduliuotėje.
Hubble'o kosminio teleskopo daryta M1-67 migliados aplink Vilko ir Rajeto žvaigždę WR 124 nuotrauka.
Terminų paaiškinimas
Astronomijoje šviesumas nėra tas pats, kas ryškumas. Šviesumu matuojamas bendras žvaigždės ar kito astronominio objekto skleidžiamos energijos kiekis, išreikštas SI vienetais džauliais per sekundę, t. y. vatais. Vatas yra galios vienetas, ir kaip elektros lemputė matuojama vatais, taip ir Saulė, kurios bendra galia yra 3,846×1026 W. Šis skaičius yra pagrindinis astronomijoje naudojamas matas: jis vadinamas 1 Saulės šviesumu, kurio simbolis yra L ⊙ {\displaystyle L_{\odot }}. 
.
Tačiau spinduliavimo galia nėra vienintelis būdas šviesumui apibūdinti, todėl naudojami ir kiti rodikliai. Labiausiai paplitęs yra regimasis dydis, t. y. objekto ryškumas, kurį stebėtojas Žemėje suvokia matomame bangos ilgio diapazone. Kiti rodikliai yra absoliutus dydis, kuris yra objekto vidinis ryškumas matomuose bangų ilgiuose, neatsižvelgiant į atstumą. Šviesumo matas yra "bolometrinis dydis", t. y. bendra visų bangos ilgių galia.
