Besas buvo senovės egiptiečių nėščių moterų, naujagimių ir šeimos apsaugos dievas. Jis vaizduojamas kaip nykštukas, dažnai apsirengęs liūto oda ir turintis šiurkščią, grėsmingą išvaizdą — dideles akis, iškištą liežuvį ir stambius, išsikišančius bruožus. Skirtingai nuo daugumos Egipto dievų, Besas dažnai vaizduojamas iš priekio (frontaliai), o ne profilyje; tai padarydavo jį efektyvesnį kaip apotropeinį (apsauginį) simbolį, skirtą atbaidyti blogąsias jėgas. Besas neteko stereotipinio „egiptiečio“ vaizdo — jo figūra ir kilmės bruožai artimesni kai kuriems dievybėms, sutinkamiems kitose Afrikos dalyse.
Ikoonografija ir atributai
Dažniausiai Besas vaizduojamas kaip mažo ūgio, bet raumeningas ir negražus padaras, dėvintis liūto odą ar liūto kolię. Kartais jis turi šluotą plaukų, karūną iš plunksnų arba uodegą; jo poza — linkusi, šiek tiek sulenktomis kojomis, su iššovusiu liežuviu ir didelėmis akimis. Besas taip pat buvo susijęs su muzika ir šokiu: jį vaizduodavo su barškutėmis, sistrumais ar kitais ritminiais instrumentais.
Kultas ir kasdienė apsauga
Besas — namų ir gimdymo globėjas. Jis buvo vienas iš populiariausių apsauginių dievybių paprastų gyventojų buityje. Egiptiečiai tikėjo, kad Besas saugo namus nuo piktųjų dvasių, saugo nėščias moteris gimdymo metu ir prižiūri naujagimius bei jų mamą. Saugumo simboliais tapo amuletai su Beso atvaizdu, dekoracijos ant lovų, veidrodžių rankenėlės, durų viršugalviai ir gimdymo plytelės. Jo atvaizdai buvo kabinami ar nešiojami šalia kūdikio arba motinos, kad atbaidytų ligas ir nedorėlius.
Norėdamas atbaidyti demonus gimdymo metu, Besas šokdavo po kambarį, kratydamas barškutį ir šaukdamas, kad atbaidytų demonus, galinčius prakeikti vaiką. Muzika, triukšmas ir juokas buvo laikomi veiksmingais apotropeiniais veiksmais. Vaikui gimus, Besas būdavo šalia jo. Kai kūdikis be priežasties juokdavosi ar šypsodavosi, egiptiečiai tikėdavo, kad Besas kažkur kambaryje daro juokingus veidus. Be to, Besas dažnai buvo susietas su dviem kitomis apsauginėmis figūromis — pavyzdžiui, su gimdymo dievybe Taweret, su kuria jį dažnai vaizduodavo kartu kaip porą, saugančią moterų ir vaikų gerovę.
Kilmė ir reikšmė
Panašu, kad jo vardas yra susijęs su nubų kalbos žodžiu besa, reiškinčiu katę, kuris pažodžiui reiškia gynėją. Tai leidžia manyti, kad Beso kultas turėjo užsieninę, ypač Nubijos ar kitų Šiaurės-Afrikos regionų įtaką. Egiptiečiai labai vertino kates, nes jos gaudė ir naikino plėšrius roplius bei graužikus — pavyzdžiui, gyvates ir peles — kurie galėjo pakenkti žmonėms bei pasėliams. Todėl Besas, susijęs su plėšriųjų gyvūnų jėga ir kates primenančia apsauga, natūraliai įgijo svarbų vaidmenį Egipto visuomenėje.
Atvaizdai, amuletai ir paveldas
- Besas buvo plačiai naudojamas kaip papuošalų, amuletų, lovų dekoracijų ir veidrodžių motyvas — jis turėjo tiesioginę vietą kasdienėje buityje.
- Jį dažnai pavaizduodavo ant gimimo plytelių ir dekoro gimdymo kambariuose, kad apsaugotų moterį ir kūdikį nuo blogio bei ligų.
- Besas išliko populiarus per ilgus Egipto istorijos laikotarpius — nuo Senosios karalystės iki Ptolemėjų ir Romos laikų — ir jo atvaizdai buvo randami plačiai, net už Egipto ribų.
Besas yra geras pavyzdys, kaip religija ir kasdienis gyvenimas Egipte susipindavo: didelę reikšmę turėjo ne tik oficialūs šventieji kompleksai, bet ir paprastos, buitinės praktikos, skirtos saugoti šeimą ir užtikrinti gimdymo sėkmę. Jo griežta, komiška ir kartais bauginanti išvaizda turėjo vieną tikslą — apsaugoti. Todėl Besas tapo vienu labiausiai atpažįstamų ir mylimų namų dievų senovės Egipte.
