1138 m. Alepo žemės drebėjimas — vienas mirtiniausių istorijoje
1138 m. Alepo žemės drebėjimas — vienas mirtiniausių istorijoje: apie 230 000 aukų, istorinis kontekstas ir ginčijami šaltiniai.
1138 m. Alepo žemės drebėjimas įvyko 1138 m. spalio 11 d. netoli Alepo miesto Sirijos šiaurėje. Jungtinių Valstijų geologinė tarnyba jį įvardija kaip trečią pagal mirtingumą žemės drebėjimą istorijoje – pagal šį vertinimą žuvo apie 230 000 žmonių. Tačiau istoriniuose šaltiniuose šis skaičius dažnai susumavimas kartu su 1137 m. lapkričio mėn. žemės drebėjimu Džaziros lygumoje ir 1139 m. rugsėjo 30 d. žemės drebėjimu Gandžoje (Azerbaidžanas), todėl tikslus vieno įvykio aukų skaičius nėra vienareikšmis. Apie tokį didelį žuvusiųjų skaičių pirmą kartą rašė XV a. istorikas Ibn Taghribirdi.
Įvykio aprašymas
Viduramžių metraščiai aprašo stiprų smūgį, kurio metu griuvo pastatai, žuvo gyventojai ir buvo sutrikdyti vandens šaltiniai. Dėl archyvinių šaltinių stokos ir fragmentiškumo sunku atskirti, kuri dalis šiandien priskiriama konkrečiai 1138 m. drebėjimo bangai, o kuri – aplinkinių metų, bet geografiškai artimų jėgų veikimui.
Seismologinis kontekstas
Syrijos šiaurė yra tektoniškai aktyvus regionas, esantis kelių litosferos plokščių ir didelių lūžių sistemos sankirtoje. Įvykiai šioje teritorijoje dažnai siejami su Didžiojo Sirijos lūžio sistema, taip pat su regiono transforminių ir poslinkio lūžių veikla. Dėl to ši teritorija istorijos eigoje patyrė daug didelių žemės drebėjimų.
Rekonstrukcijos ir paleoseizmologiniai duomenys leidžia manyti, kad 12 a. drebėjimai galėjo būti labai stiprūs, tačiau tiksli magnitudė šiuolaikine skale ne visada nustatoma dėl trūkstamų geologinių ir archeologinių įrodymų.
Žalos ir aukos
Medievalinės aprašos ir vėlesni metraščiai mini miestų ir kaimų sugriovimus, fortifikacijų pažeidimus, religinių pastatų – mečečių, bažnyčių – griuvimą, taip pat žemės nuošliaužas ir vandenų tėkmės pasikeitimus. Daugelyje šaltinių pabrėžiama, kad aukos buvo nemažos, tačiau konkrečių skaičių vieningai nepateikiama.
- Skaičius 230 000 dažnai cituojamas moderniose stichinių nelaimių lentelėse ir priklauso nuo to, kaip interpretacijai pridedami duomenys iš kelių metų ir skirtingų regionų.
- Daugelyje atvejų aukų skaičius gali būti pervertintas dėl chronikų linksmos retorikos, vietinių pasakojimų ir vėlesnių metraščių sumavimo.
Istoriniai šaltiniai ir neaiškumai
Pagrindiniai žiniasklaidos šaltiniai apie įvykį yra viduramžių arabų metraščiai ir vėlesni istorikų darbai. Ibn Taghribirdi, kuris gyveno XV a., pateikė vieną iš žinomiausių skaitinių apie didelį žuvusiųjų skaičių, tačiau jis remiasi anksčiau užrašytais pranešimais ir vietinėmis tradicijomis. Kiti metraščiai – vietiniai kronikininkai ir kaimyninių regionų raštai – kartais pateikia kitokias datacijas ar apimtis, todėl istorikams tenka derinti skirtingus šaltinius ir atsižvelgti į jų patikimumą.
Dėl šių priežasčių modernūs seismologai ir istoriografai dažnai kelia klausimą, ar galutinis aukų skaičius priskirtinas vienam drebėjimui, ar tai suminis rodiklis kelių atskirų įvykių per trumpą laikotarpį. Todėl pateiktas aukų skaičius turi būti vertinamas atsargiai.
Pasekmės ir paveldas
Tokie dideli drebėjimai turėjo ilgalaikių pasekmių: žmonių perkėlimai, ekonominiai nuostoliai ir atkūrimo darbai pakeitė vietinių bendruomenių struktūras. Kai kurios istorinės statinės buvo rekonstruotos ar pamintos, o dalis gyvenviečių galutinai išnyko. Šiuolaikiniai tyrimai – archeologiniai kasinėjimai ir geologinės studijos – stengiasi atkurti šių įvykių mastą ir poveikį, tačiau galutiniai duomenys dažnai lieka nepakankami.
Santrauka: 1138 m. Alepo žemės drebėjimas yra laikomas vienu iš mirtiniausių viduramžių drebėjimų, tačiau aukų skaičius ir įvykio ribos tebėra diskusijos objektas dėl istorinių šaltinių fragmentiškumo ir galimo kelių drebėjimų susumavimo. Tyrinėjant šį įvykį svarbu derinti istorinius liudijimus su geologiniais ir archeologiniais įrodymais.
Ieškoti