JAV geologijos tarnyba (USGS): misija, mokslo sritys ir veikla

USGS geologijos tarnyba: misija, mokslo sritys (biologija, geografija, geologija, hidrologija), veikla, gamtiniai pavojai ir vanduo — išsami agentūros apžvalga.

Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba (USGS) yra Jungtinių Valstijų vyriausybės mokslo agentūra. Agentūra yra Jungtinių Valstijų vidaus reikalų departamento dalis.

USGS mokslininkai tyrinėja Jungtinių Valstijų kraštovaizdį, gamtinius išteklius ir jiems gresiančius gamtos pavojus. Organizaciją sudaro keturios pagrindinės mokslo sritys: biologija, geografija, geologija ir hidrologija. USGS yra faktų nustatymo tyrimų organizacija. Ji neturi teisės reguliuoti.

USGS mokslas sutelktas į septynias "misijos sritis": 1) klimatą ir žemės naudojimo pokyčius, 2) pagrindines mokslo sistemas, 3) ekosistemas, 4) energetiką ir mineralus, 5) aplinkos sveikatą, 6) gamtinius pavojus ir 7) vandenį.

Administraciniu požiūriu ji padalinta į būstinę ir šešis regioninius padalinius. Kitos konkrečios programos:

Kitos programos ir veiklos sritys

• Earthquake Hazards Program (Žemės drebėjimų rizikos programos) – stebi ir analizuoja žemės drebėjimus bei teikia viešai prieinamą realaus laiko informaciją, įspėjimus ir rizikos vertinimus. USGS palaiko Nacionalinį žemės drebėjimų informacijos centrą (NEIC) ir technologijas, pvz., ShakeAlert, skirtas drebėjimo perspėjimams.
• Volcano Hazards Program (Ugnikalnių pavojų programa) – stebi ugnikalnius, rengia rizikos vertinimus ir įspėjimus regionams, kuriuose ugnikalnių aktyvumas gali kelti grėsmę. Programoje naudojamos seismologinės, geodezinės ir cheminės stebėsenos priemonės.
• National Water Information System (NWIS) – teikia realaus laiko duomenis apie upių srautus, vandens lygius, vandens kokybę bei gruntinio vandens būklę. Šie duomenys naudojami potvynių perspėjimams, vandens išteklių valdymui ir moksliniams modeliams kurti.
• National Geospatial Program / The National Map – kuria, palaiko ir skleidžia topografinius žemėlapius, nuolat atnaujinamus geografinės informacijos duomenis bei paslaugas, kuriomis naudojasi valdžios institucijos, tyrėjai ir visuomenė.
• Minerals and Energy Programs – vertina mineralų ir energetikos išteklius, rengia išteklių atsargų įvertinimus bei analizuoja medžiagų tiekimo grandines ir jų poveikį ekonomikai bei aplinkai.
• Biological and Ecosystems Programs – tiria biologinę įvairovę, buveinių būklę, invazinių rūšių plitimą ir ligų paplitimą tarp laukinės faunos; pateikia duomenis gamtos išteklių apsaugai ir atkūrimui.
• Environmental Health – analizuoja taršos poveikį ekosistemoms ir žmonių sveikatai, vertina cheminius, biologinius ir fizikinius rizikos veiksnius bei teikia duomenis sprendimų priėmėjams.
• Hazards Response and Emergency Support – teikia mokslinę paramą ekstremalių įvykių metu (šlaitų nuosėdos, potvyniai, drebėjimai, ugnikalnių protrūkiai), bendradarbiaudama su kitomis valstybinėmis institucijomis ir gelbėjimo tarnybomis.

Duomenys, technologijos ir prieinamumas

USGS naudoja platų technologijų spektrą: palydovinius duomenis, nuotolinio stebėjimo priemones (LiDAR, multispektrinius vaizdus), GIS, geofizikinius matavimus, laboratorinius tyrimus, lauko stebėjimus ir modeliavimą. Pagrindiniai rezultatai yra atviri visuomenei – moksliniai ataskaitos, duomenų rinkiniai, žemėlapiai ir interaktyvios priemonės skelbiami per USGS tinklalapį bei duomenų portalus.

Duomenys naudojami vietos ir federalinių institucijų planavimui, inžineriniams sprendimams, gamtinių išteklių valdymui, moksliniams tyrimams ir švietimui. USGS taip pat rengia vadovus, mokymo medžiagą ir viešas informacijos kampanijas dėl gamtinių pavojų ir aplinkos apsaugos.

Bendradarbiavimas ir istorija

USGS glaudžiai bendradarbiauja su kitomis federalinėmis agentūromis (pvz., NOAA, EPA, NASA), valstijų institucijomis, universitetais ir tarptautiniais partneriais. Ji dalyvauja moksliniuose projektuose, suteikia paramą reagavimo į nelaimes operacijoms ir prisideda prie tarptautinių pastangų sprendžiant klimato kaitos bei gamtinių pavojų problemas.

Istoriškai USGS įsteigta 1879 m., o vienas iš pirmųjų vadovų buvo John Wesley Powell. Per daugiau nei šimtmetį USGS išaugo į plataus profilio mokslo agentūrą, kurios duomenys ir analizės yra kertiniai daugeliui gamtos išteklių ir pavojų valdymo sprendimų Jungtinėse Valstijose.

Vartotojai ir poveikis

USGS darbų naudotojai apima vietos valdžias, valstijų agentūras, projektų inžinierius, mokslininkus, pramonę, visuomenines organizacijas ir plačiąją visuomenę. Jos duomenys padeda:

• numatyti ir mažinti gamtinių pavojų žalą,
• valdyti vandens ir mineralų išteklius tvariai,
• ginti biologinę įvairovę ir ekosistemas,
• spręsti aplinkos ir visuomenės sveikatos klausimus,
• plėtoti erdvinius duomenis bei kartografiją viešiesiems ir privatiems naudotojams.

Santrauka: USGS yra ne reglamentuojanti, o faktus ir duomenis teikianti mokslo institucija, kuri atlieka svarbų vaidmenį stebint gamtinę aplinką, analizuojant gamtinius pavojus ir palaikant sprendimus dėl gamtinių išteklių valdymo bei visuomenės saugumo. Jos atviros duomenų bazės ir moksliniai darbai yra plačiai naudojami visuomenės, pramonės ir valdžios sektorių.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Jungtinių Valstijų geologijos tarnyba?

K: Kas yra USGS dalis?

K: Kokios yra keturios pagrindinės USGS mokslo sritys?

K: Kokios yra septynios "misijos sritys", į kurias sutelktas USGS mokslo dėmesys?

Klausimas: Ar USGS turi įgaliojimus reguliuoti?

K: Kaip USGS yra administraciniu požiūriu suskirstyta?

K: Kokios yra kai kurios konkrečios USGS programos?

Paieška pagal raidę