1240 m. – svarbiausi įvykiai, gimimai ir mirtys

1240 m.: svarbiausi įvykiai, žymūs gimimai ir mirtys — glausta metų kronika apie monarchus, karus ir svarbius istorinius posūkius.

Renginiai

• Nevos mūšis (1240 m. liepos 15 d.) – netoli Nevos upės Novgorodo pajėgos, vadovaujamos Aleksandro Jaroslavičiaus (vėliau žinomo kaip Aleksandras Nevski), sutriuškino švedų desantinę ekspediciją. Ši pergalė sustiprino Novgorodo pozicijas ir padėjo Aleksandrui išgarsėti kaip gynybinio talento valstybininkui.
• Kijevo užėmimas ir suniokojimas (1240 m. gruodžio) – mongolų kariuomenė, vykdžiusi plataus masto įsiveržimą į Kijevo Rusį, užėmė ir smarkiai sugriovė Kievo miestą. Užpuolimas reikšmingai sumažino Kijevo politinę galią ir prisidėjo prie regiono persitvarkymo į posovietišką feodalių valdžių tinklą.
• Livonijos ir Baltijos regiono veiksmai – tęsėsi kryžiaus žygiai ir ordino veikla Baltijos regione (Livonijos ordinas, Kalavijuočių ordinas), kurie darė įtaką vietinėms gentims, miestų kūrimui bei regiono politinei geografijai.
• Bendras kontekstas – 1240-ieji buvo dinamiški dėl mongolų ekspansijos į Rytų Europą, taip pat Europoje vyko feodalinės kovos, kryžiaus žygiai ir konsolidacijos procesai, kurie formavo vėlesnę politinę padėtį žemyne.

Gimimai

• 1240 metais nėra daug plačiai pripažintų, tarptautiniu mastu reikšmingų istorinių asmenybių, kurių gimimo metai būtų tiksliai fiksuoti šiai datai. Daugeliui viduramžių asmenybių tikslios gimimo datos nėra išlikusios arba yra prieštaringos.
• Vietinėse kronikose gali būti paminėti įvairių bajorų ar dvasininkų gimimai, tačiau plačiai žinomų valdovų ar kultūros veikėjų gimimai 1240 m. retai yra patikimai dokumentuoti.

Mirtys

• Kijevo sugriovimo pasekmės – mongolų užpuolimo metu žuvo daug civilių, karingų ir vietinės elito atstovų. Dėl to Kijevo valdžia ir gyventojų struktūra patyrė didžiulius nuostolius; daug asmenų mirtys išliko neindividualizuotos kronikose.
• Kaip ir gimimų atveju, tikslios ir plačiai žinomos iškilių asmenybių mirties datos 1240 metais nėra gausios. Daugelis viduramžių kronikose minimų asmenų mirties datų yra fragmentiškos arba nepatvirtintos.

Monarchai / prezidentai

• Anglija – karalius Henrikas III (rege 1216–1272).
• Prancūzija – karalius Liudvikas IX (Šventasis Liudvikas) (rege nuo 1226 m.).
• Šventoji Romos Imperija – imperatorius Frederikas II Hohenštaufen (imperatoriaus titulą turėjo nuo 1220 m.).
• Romos katalikų bažnyčia – popiežius Gregoras IX (pontifikatas 1227–1241).
• Mongolų žemės – Batu chan vadovavo mongolų pajėgoms, vykdžiusioms įsiveržimą į Rytų Europą 1240 m., ir tapo svarbiu Europos kampanijų lyderiu.
• Novgorodas – Aleksandras (vėliau vadintas Aleksandru Nevskim) veikė kaip vienas pagrindinių Novgorodo vadovų ir gynybinės politinės strategijos autorių per 1240 m. įvykius.
• Iberija – Kastilijos karalius Fernando III (rege 1217–1252) toliau stiprino savo valdžią pusiasalyje.

Pastaba: viduramžių metinių atribojimuose daug faktų remiasi kronikomis, kurios kartais yra fragmentiškos arba prieštaringos. Paminėti įvykiai yra pagrindiniai, plačiai pripažinti ir turėjo reikšmingą poveikį regionų politinei bei kultūrinei raidai po 1240 metų.

Paieška pagal raidę