1292 m.: įvykiai, gimimai ir mirtys Europoje ir Azijoje

1 Renginiai

1.1 Europa

1.2 Azija

2 Gimimai

3 Mirties atvejai

Renginiai

Europa

• Škotijos karalystės sprendimas („Great Cause“) – 1292 m. Anglijos karaliaus Edvardo I tarpininkavimu buvo priimtas sprendimas, kad į Škotijos sostą turi įžengti Jonas (John) Balliol. J. Balliol buvo pripažintas karaliumi ir vėliau karūnuotas Scone’e, o šis sprendimas reikšmingai pakeitė Škotijos politinę padėtį ir tapo vienu iš priežastinių veiksnių, vedusių į vėlesnius Škotijos nepriklausomybės karus.
• Popiežiaus mirtis ir ilga elektorinė pertrauka – 1292 m. balandžio mėn. mirė popiežius Nicholas IV. Jo mirtis sukėlė ilgą popiežiškosios katedros tuštumą, kuri truko beveik dvejus metus (1292–1294) ir turėjo įtakos Vakarų Europos bažnytinei ir politinei dinamikai.
• Regioninės įtampos ir dinastinės intrigos – daugelyje Europos valstybių 1292 m. vyko vietinės reikšmės kovos dėl valdžios, dinastiniai susitarimai ir sąjungos, o tokios įtampos dažnai susijusios su platesnėmis Prancūzijos, Anglijos ir Škotijos interesų permainomis. Dauguma didžiųjų žemyninių valstybių tęsė centralizacijos ir administracinių reformų procesus.

Azija

• Mongolų imperijų padėtis – 1292 m. Mongolų imperijos atšakos (Yuan imperija Kinijoje ir Ilchanatas Persijoje) toliau tęsė savo vietinius valdinių politiką. Yuan dinastijoje valdė Kublajus chanas, o Persijoje Ilchanato sostą kontroliavo Gaykhatu (Gayḫātu), kurio valdymas lydimas vidaus politinių neramumų ir ekonominių iššūkių.
• Japonija – imperatoriškasis sostas ir klanų kova dėl įtakos toliau formavo šalies vidaus politiką. 1292 m. Japonijoje veikė sudėtinga dvikova tarp imperatoriaus institucijos ir stipriųjų samurajų klanų.
• Pietryčių Azija ir Pietų Indija – šiuo laikotarpiu vyko regioniniai dinastijų pasikeitimai, prekybos maršrutų plėtra jūrose ir stiprėjantis kultūrinių mainų tarp Indijos, Indokinijos ir Maldyvų srityse poveikis. Nors 1292 m. nebuvo vieno pasaulinio lygmens konflikto, regioninė dinamika stiprino vietinių valdovų įtaką ir prekybinius ryšius.

Gimimai

1292 m. dokumentų bazėje nėra gausių, visuotiniu mastu gerai užfiksuotų įrašų apie itin žymius asmenis, gimusius būtent šiais metais. Daugiausia viduramžių gimimų archyviniai įrašai yra fragmentiški ir dažnai nepatikslūs dėl skirtingų kronikų ir vietos metrikų. Todėl žemiau pateikiami bendresni pastebėjimai:

• Daugelio to laikotarpio vietos didikų ir kilmingųjų gimimai registruoti tik regioninėse kronikose; kai kurie iš jų vėliau tapo reikšmingais vietinės reikšmės valdovais ar kariais.
• Jei jums reikalingas sąrašas konkrečios šalies ar dinastijos gimimų 1292 m., nurodykite regioną (pvz., Škotija, Anglija, Japonija, Ilchanatas) – parengsiu detalesnį surašymą pagal prieinamus istorinius šaltinius.

Mirties atvejai

• Popiežius Nicholas IV (mirė 1292 m. balandžio 4 d.) – jo mirtis paliko ilgametę katedros tuštumą (sede vacante). Nicholas IV buvo pirmasis pranciškonų ordino narys, tapęs popiežiumi, ir jo mirtis turėjo reikšmės Vidurio Italijos bei Vakarų Europos bažnytinei-politinei pusiausvyrai.
• Be centrinės Europos ir popiežiaus atvejų, daugelyje regionų 1292 m. fiksuojamos vietinės reikšmės mirtys — dinastijų branduolio asmenų, kunigaikščių ir didikų, kurių netektys turėjo reikšmės vietos valdžios permainoms. Dėl chronologinių skirtumų ir fragmentinių šaltinių tiksliems vardams ir datoms būtina kreiptis į konkrečių regionų kronikas.

Pastabos ir šaltinių aiškinimas

1292 metai viduramžių ataskaitose dažnai pateikiami nevisai pilnai arba su lokalizuotomis detalėmis. Šiame straipsnyje pateikta santrauka apima strateginius politinius įvykius ir plačiai sutinkamus faktus (pvz., J. Balliol pripažinimą Škotijos karaliumi ir popiežiaus Nicholas IV mirtį). Dėl konkrečių gimimų ar mažesnės reikšmės mirčių rekomenduojama nagrinėti regionines kronikas, parapijų įrašus ir specializuotas istorines studijas.