Tai yra vėlyvosios Rytų Romos imperijos, šiuolaikinių istorikų vadinamos Bizantija, imperatorių sąrašas. Sąrašas apima imperatorius, kurie valdė iš Konstantinopolio nuo Konstantino I Didžiojo laikų iki vėlesnių valdovų; jame neįtraukti daugelis trumpai ar nominaliai valdžiusių bendravaldių, taip pat kai kurie vietiniai arba laikini pretendentai. Dėl sudėtingos bendravaldių, įpėdinių skyrimosi ir usurpacijų praktikos Bizantijoje gali būti kelios teisėtos arba konkuruojančios valdžios tuo pačiu laikotarpiu — šis sąrašas stengiasi pateikti pagrindinius, plačiausiai pripažintus imperatorius.
Titulų raida ir reikšmė
Visų imperatorių iki Heraklio titulas buvo Augustas, tačiau identifikuojant valdžią buvo naudojami ir kiti apibūdinimai, pavyzdžiui, Dominus (lot. „ponas“), ypač vėlesniais laikais, kai imperatoriaus statusas darėsi labiau autokratiškas. Po Heraklio šis titulas buvo pakeistas į graikiškąjį Basileus. Šis titulas reiškė "karalius", "valdovas", tačiau nuo VII a. Basileus ėmė reikšti ne tik „karalių“ graikų prasme, bet ir imperatoriaus, aukščiausio valstybės galvos titulą, vartotą vietoje Augusto. Kartu su titulų pokyčiais vyko ir administracinė bei kultūrinė kalbos kaita: nuo IV–VII a. viešajame ir administraciniame gyvenime dominuojanti lotynų kalba pamažu buvo pakeista graikų kalba.
Be pagrindinio Augusto/Basileus titulo, Bizantijos imperatoriai taip pat naudojo daugybę papildomų titulų ir epitetų, pavyzdžiui, Autokrator, Imperator, Sebastos, vėliau atsirado ir pavadinimai kaip Despotas ar Augustas vartojami tradiciškai. Titulai dažnai atsispindė monetose, imperatoriškuose raštuose (chrysobullose), oficialiuose sveikinimuose ir diplomatiniuose santykiuose su užsienio valdovais.
Konstantinas I ir sąrašui svarbūs istorijos punktai
Šis sąrašas pradedamas Konstantinu I Didžiuoju, pirmuoju krikščionių imperatoriumi, valdžiusiu iš Konstantinopolio. Konstantinas įtvirtino Rytų Romos centro persikėlimą į Bizantiją, 330 m. oficialiai įkūrė Naująją Romą — Konstantinopolį, ir pakeitė tiek administracinę, tiek religinę imperijos struktūrą, įtvirtindamas krikščionybę kaip svarbų faktorių valstybės gyvenime.
Pastabos dėl sąrašo sudarymo
Sąrašas orientuotas į pagrindinius, istorikų pripažintus imperatorius, todėl:
- neįtraukiami daugelis trumpalaikių arba vietinių bendravaldių, kurie valdė kartu su pagrindiniu imperatoriumi arba buvo iškilę kaip karūnuoti įpėdiniai (kuriems suteiktas antrininkų titulas Caesar ar pan.);
- taip pat nėra paminėti kai kurie usurpatoriai, kurių valdžia nebuvo plačiai pripažinta už savo regiono ribų;
- ten, kur kyla abejonių dėl teisėtumo ar pripažinimo, pateikiami trumpi paaiškinimai arba nuorodos į platesnius aprašus.
Šis tekstas suteikia kontekstą titulams ir sąrašui — tolimesnėje straipsnio dalyje būtų pateiktas nuoseklus imperatorių vardų ir valdymo laikotarpių sąrašas, suskirstytas pagal dinastijas ir svarbiausius politinius pokyčius.