1790 m. JAV gyventojų surašymas buvo pirmasis JAV gyventojų surašymas. Jame buvo surašyti 1790 m. rugpjūčio 2 d. Jungtinių Valstijų gyventojai. Pirmojo surašymo metu Jungtinių Valstijų gyventojų skaičius buvo 3 929 214.
Duomenys buvo renkami iš visų trylikos valstijų (Konektikuto, Delavero, Džordžijos, Merilendo, Masačusetso, Naujojo Hampšyro, Naujojo Džersio, Niujorko, Šiaurės Karolinos, Pensilvanijos, Rodo salos, Pietų Karolinos ir Virdžinijos), taip pat apygardų ir teritorijų, kurios taps Vermontu, Kentukiu, Tenesiu ir Meinu.
Teisinis pagrindas ir surašymo vykdymas
Pirmasis surašymas buvo atliktas pagal Konstitucijos nuostatas ir specialų Kongreso priimtą įstatymą (An Act providing for the enumeration of the inhabitants of the United States), priimtą 1790 m. kovo 1 d. Surašymą vykdė federalinių teismų maršalai, kurie surinko informaciją iš kiekvienos apygardos ir pateikė rezultatus Valstybės sekretoriui. Surašymo nuoroda — kaip ir nurodyta — datuojama 1790 m. rugpjūčio 2 d.
Kas buvo fiksuojama
Pirmasis surašymas nevykdė pavardžių ir detalių visiems gyventojams — daugiausia buvo fiksuojami šeimų galvų vardai ir gyventojų skaičiaus kategorijos. Pagrindinės surašymo kategorijos buvo:
- Head of family (šeimos galva, nurodytas vardu);
- laisvieji baltieji vyrų amžiaus 16 metų ir vyresni;
- laisvieji baltieji vyrai jaunesni nei 16 metų;
- laisvosios baltosios moterys;
- visi kiti laisvieji asmenys (ne baltieji, laisvi);
- vergai.
Buvo aiškiai numatyta, kad Indėnai, kurie nebuvo apmokestinami, nebuvo įtraukiami į surašymą.
Rezultatų panaudojimas ir reikšmė
Surašymo rezultatai buvo svarbūs keliems valstybinės politikos aspektams: gyventojų skaičius leido apskaičiuoti atstovų Kongrese pasiskirstymą tarp valstijų (apportionment), taip pat turėjo poveikį mokesčių paskirstymui ir strateginiam planavimui. Remiantis 1790 m. duomenimis, vėlesni teisės aktai (pvz., 1792 m. atstovų paskirstymo įstatymas) nustatė Atstovų rūmų skaičių ir pasiskirstymo principus tarp valstijų.
Apribojimai ir duomenų tikslumas
Nors 1790 m. surašymas suteikė pirmą objektyvų demografinį vaizdą, jis turėjo ir ribotumų: buvo skaičiuojamos tik bendros kategorijos, trūko detalių apie amžių, gimtąsias vietas ar profesijas visiems asmenims. Taip pat galėjo būti pavienių skaičiavimo klaidų, neišsamių ataskaitų iš atokių teritorijų ar tam tikrų visuomenės grupių neįtraukimo. Dėl to tyrėjai ir istorikai vertina 1790 m. duomenis kaip labai vertingą, bet apribotą informacijos šaltinį.
Duomenų išsaugojimas ir prieiga
Originalūs surašymo dokumentai ir jų kopijos išsaugotos įvairiose archyvinėse institucijose, tarp jų Nacionaliniuose archyvuose ir bibliotekose JAV. Daug medžiagos yra prieinama tyrėjams ir visuomenei per archyvų katalogus, mikrofilmų rinkinius ir skaitmenines duomenų bazes. Istorikai ir genealogai naudoja 1790 m. surašymo duomenis kaip pradinį tašką analizėms apie gyventojų pasiskirstymą, migracijas ir socialinę struktūrą naujai susikūrusioje šalyje.
