2017 m. Prancūzijos prezidento rinkimai – prezidento rinkimai, kurių antrasis turas įvyko 2017 m. gegužės 7 d. Rinkimai buvo ypatingi tuo, kad einamasis prezidentas Francois Hollande'as nusprendė nekandidatuoti antrai kadencijai dėl itin žemų reitingų ir visuomenės nepasitikėjimo jo valdymu. Prancūzijos prezidento rinkimai vyksta dviejų ratų sistema: jei niekas negauna daugiau nei 50 % balsų pirmajame ture, du kandidatai, surinkę daugiausiai balsų, patenka į antrąjį turą.

Kandidatai

Pagrindiniai ir labiausiai aptarinėti kandidatų vardai buvo šie:

  • Nicolas Dupont-Aignan iš "Debout la France"
  • Marine Le Pen iš Nacionalinio fronto – dešiniosios pakraipos partijos lyderė, žinoma dėl griežtų požiūrių imigracijos ir ES atžvilgiu.
  • Emmanuel Macron iš "En Marche!" – buvęs ekonomikos ministras, 2016 m. įkūręs reformų ir centristinę partiją.
  • Benoît Hamon iš Socialistų partijos – oficialus socialdemokratų kandidatas, kurio kampanija pabrėžė progresyvias ir socialines temas.
  • Nathalie Arthaud iš Lutte Ouvrière – kairiųjų ekstremalių pažiūrų kandidatė.
  • Philippe Poutou iš Naujosios antikapitalistų partijos – kairiojo spektro aktyvistas.
  • Jacques Cheminade iš Solidarumo ir pažangos – mažesnės apimties kandidatas.
  • Jean Lassalle iš Résistons! – regioninės politikos atstovas, labiau žinomas už savo viešus pasisakymus.
  • Jean-Luc Mélenchon iš La France insoumise – radikaliai kairės krypties kandidatas, surinkęs daug palaikymo tarp jaunimo ir neopopulistinių srautų.
  • François Asselineau iš Liaudies respublikonų sąjungos – eurofobinės ir suverenistinės krypties politikas.
  • François Fillon iš Respublikonų partijos – tradicinių dešiniųjų kandidatas, kurio programoje dominavo rinkos liberalizmas ir taupymas.

Kampanijos eiga ir svarbiausi įvykiai

Kampanija buvo intensyvi ir pilna staigmenų. Emmanuel Macron, nors ir buvęs palyginti naujas politikoje su savo sukurta partija, surinko plačią paramą rinkimų viduryje, siūlydamas centrines, proeuropietiškas reformas ir darbo rinkos liberalizavimą. Marine Le Pen tęsė nacionalistinės, suverenistinės ir imigracijos kontrolės tematiką, patraukdama į dešinę linkusius rinkėjus.

François Fillon kampanija smuko dėl vadinamų "Penelopegate" kaltinimų – viešumoje pateiktos informacijos apie jo žmonos (Penelope Fillon) atlyginimus už tariamai fiktyvų darbą parlamentaro biure. Tai smarkiai sumenkino jo populiarumą ir pakeitė daugumos rinkėjų nuostatas. Jean-Luc Mélenchon su La France insoumise pritraukė daug balsų iš radikalesnės kairės pusės, tuo tarpu Benoît Hamon ir Socialistų partija patyrė pralaimėjimą ir vidinę krizę po prastų rezultatų.

Rezultatai

Pirmasis turas vyko 2017 m. balandžio 23 d. Jame stipriausią palaikymą gavo Emmanuel Macron – apie 24 % balsų, o antrajame pagal rezultatus liko Marine Le Pen – apie 21 % balsų. Kadangi nė vienas kandidatas negavo daugumos, į antrąjį turą pateko Macronas ir Le Pen.

Antrasis turas įvyko 2017 m. gegužės 7 d. Jame Emmanuel Macron triuškinamai nugalėjo Marine Le Pen, surinkęs apie 66 % balsų, tuo tarpu M. Le Pen gavo apie 34 %. Šis rezultatas užtikrino aiškią pergalę centriniam ir proeuropietiškam pasirinkimui prieš radikalų nacionalizmą.

Po rinkimų

Emmanuel Macron tapo jauniausiu Prancūzijos prezidentu (išrinktas 39 metų amžiaus) ir pradėjo įgyvendinti savo reformų programą. Po prezidento rinkimų, 2017 m. birželį vyko parlamento rinkimai, kuriuose jo sukurta partija En Marche! ir sąjungininkai laimėjo daugumą Nacionalinėje asamblėjoje, sudarydami pagrindą realizuoti prezidento siūlomas reformas.

Rinkimai paliko ilgalaikes pasekmes Prancūzijos partijų sistemai: nusilpo tradicinės dešinės ir kairės partijos, išaugo centristinė jėga ir sustiprėjo populistiniai judėjimai. Be to, Fillon ir Socialistų partijos sunkiąją padėtį rinkimų rezultatai paskatino vidaus diskusijas ir restruktūrizacijas.