Emmanuel Jean-Michel Frédéric Macron CBE (pranc. [emanɥɛl makʁɔ̃]; g. 1977 m. gruodžio 21 d. Amjene) – Prancūzijos politikas, aukštas valstybės tarnautojas ir buvęs investicijų bankininkas. E. Makronas yra 25-asis ir dabartinis Prancūzijosprezidentas nuo 2017 m. gegužės 14 d. Jis priklauso socialliberalams ir dažnai apibūdinamas kaip centristas.

Ankstyvas gyvenimas ir išsilavinimas

Emmanuel Macron gimė ir augo Amienso apskrityje. Jis mokėsi vietos mokyklose, vėliau studijavo filosofiją Paryžiaus universitete (Université Paris Nanterre), baigė Politikos mokslų institutą (Sciences Po) ir ėmėsi valstybės tarnybos studijų École nationale d'administration (ENA) — tradicinio kelio į aukštas valstybės pareigas Prancūzijoje. Prieš įžengdamas į politiką jis dirbo Valstybės audito ir finansų institucijose (Inspection des finances) bei investicijų banke.

Karjera iki prezidento posto

2006–2009 m. E. Macronas buvo Socialistų partijos (PS) narys. 2012 m., pirmojoje Francois Hollande'o prezidento administracijoje, jis buvo paskirtas generalinio sekretoriaus pavaduotoju (deputy secretary-general), vėliau 2014 m. antrojoje J. Vallso vyriausybėje ėmėsi ekonomikos, pramonės ir skaitmeninių reikalų ministro pareigų. Ministro poste jis inicijavo ir įgyvendino verslui palankias reformas, siekdamas skatinti investicijas, darbo rinkos lankstumą ir technologijų plėtrą.

„En Marche!“ ir pirmasis prezidento rinkimų laimėjimas

2016 m. rugpjūtį E. Macronas atsistatydino iš ministro pareigų, kad galėtų ruoštis prezidento rinkimams. Tais pačiais metais, 2016 m. balandį, jis įkūrė centristinį judėjimą "En Marche!" ir 2016 m. lapkritį oficialiai paskelbė apie savo kandidatūrą 2017 m. prezidento rinkimuose. 2017 m. gegužės 7 d. antrajame ture jis įveikė Marine Le Pen, surinkęs apie 66 % balsų. Išrinktas prezidentu būdamas 39 metų, jis tapo jauniausiu Prancūzijos prezidentu šalyje nuo Napoleono III.

Antrasis kadencijos etapas ir pagrindiniai įvykiai

Po pirmosios kadencijos E. Makronas 2022 m. vėl dalyvavo prezidento rinkimuose ir antrą kartą įveikė Marine Le Pen, antrajame ture surinkęs apie 58,5 % balsų. Jo antra kadencija ėmėsi tęsti reformas, orientuotas į ekonomiką, darbo rinką ir Prancūzijos vaidmenį Europos Sąjungoje.

Jo prezidentavimo laikotarpiu susiklostė keli reikšmingi ir kartais prieštaringi įvykiai: 2018–2019 m. kilo „Geltonųjų liemenių“ protestai, kilę dėl degalų mokesčių ir pajamų nelygybės; vėliau E. Makroną lydėjo plačios diskusijos dėl darbo ir pensijų reformų. 2023 m. vyriausybė priėmė pensijų reformą, kuri pakėlė pensinį amžių, ir tam priimti buvo panaudotos Konstitucijos nuostatos, kas sukėlė intensyvius protestus bei politinę opoziciją.

Politinės pažiūros ir užsienio politika

E. Makronas laikomas socialliberalu — jis remia rinkos mechanizmus ir verslo iniciatyvą, kartu akcentuodamas socialinį teisingumą, švietimą ir investicijas į inovacijas. Tarptautinėje politikoje jis yra aktyvus Europos Sąjungos ir transatlantinių ryšių rėmėjas, palaiko stiprų ES, didesnę Europos geopolitinę autonomiją ir bendradarbiavimą gynybos bei klimato srityse. Jo laikysena dažnai derina pragmatišką ekonomiką su stipriu valstybinio reguliavimo vaidmeniu tam tikrose srityse.

Asmeninis gyvenimas

Emmanuel Macron yra vedęs Brigitte Trogneux (Brigitte Macron). Jų santykiai ir amžiaus skirtumas sukėlė didelį visuomeninį susidomėjimą dar iki jo patekimų į nacionalinę politiką. Be politinės veiklos, jis domisi kultūra, literatūra ir Europos integracija.

Svarbiausi faktai (santrauka)

  • Gimė: 1977 m. gruodžio 21 d., Amjene.
  • Pareigos: 25-asis Prancūzijosprezidentas nuo 2017 m.; perrinktas 2022 m.
  • Politinė kryptis: socialliberalus, centristas; įkūrė "En Marche!".
  • Akcentai: verslui palankios ekonomikos reformos, Europos integracija, ginčas dėl vidaus reformų ir protestų.