Abraomas de Moivras (g. 1667 m. gegužės 26 d., Vitry-le-François – m. 1754 m. lapkričio 27 d., Londonas) buvo prancūzų matematikas, žinomas kaip vienas tikimybių teorijos pradininkų. Nors iš pradžių dirbo Prancūzijoje, kaip hugenotas po religinio spaudimo jis buvo priverstas emigruoti į Angliją, kur praleido didžiąją gyvenimo dalį ir dirbo kaip matematikos mokytojas bei konsultantas.
De Moivre'as daug prisidėjo prie trigonometrijos ir analizės, ypač darbuose, susijusiuose su kompleksiniais skaičiais. Jo vardu pavadinta De Moivre'o formulė – glaudus ryšys tarp kompleksinius skaičius ir trigonometrijos, kuris leidžia išreikšti potęnes trigonometrinėmis funkcijomis: (cos x + i sin x)^n = cos(nx) + i sin(nx). Be to, De Moivre'as tyrinėjo begalines eiles ir jų aproximacijas, kurios vėliau tapo svarbiu pagrindu centralinės ribos teoremai ir normalaus pasiskirstymo atsiradimui (de Moivre–Laplace aproksimacija binominei pasiskirstymo formai).
Jis parašė svarbią knygą tikimybių teorijos srityje – "Atsitiktinumų doktrina" (The Doctrine of Chances, pirmasis leidimas 1718 m.), kuri turėjo praktišką pritaikymą lošimų teorijoje, draudime ir statisitkoje. De Moivre'as taip pat pirmasis pateikė uždarąją formulę Fibonačio skaičiams (dažnai vadinamą Binet formule), siejančią Fibonačio skaičius su aukso pjūvio (φ) galia – tai leidžia išreikšti n-ąjį Fibonačio skaičių tiesia uždara išraiška.
Gyvendamas Anglijoje, De Moivre'as palaikė ryšius su daugeliu žymių mokslininkų: jis buvo Izaoko Niutono ir Edmundo Halėjaus pažįstamas ir draugas, taip pat bendravo su Džeimsu Stirlingu. Tarp savo kolegų hugenotų tremtinių Anglijoje jis buvo redaktoriaus ir vertėjo Pierre'o des Maizeaux kolega. De Moivre'o darbai paliko ilgalaikį poveikį matematikai: jo idėjos apie tikimybes, aproksimacijas ir kompleksinę analizę tapo fundamentaliomis disciplinų dalimis ir daro įtaką iki šiol.