Alfredas D. Hershey — bakteriofagų tyrėjas ir Nobelio premijos laureatas
Sužinokite apie Alfredą D. Hershey — bakteriofagų tyrėją, Hershey–Chase eksperimentą ir Nobelio premiją už DNR vaidmenį genetikoje.
Alfredas Day Hershey (1908 m. gruodžio 4 d. - 1997 m. gegužės 22 d.) - amerikiečių bakteriologas ir genetikas, Nobelio premijos laureatas.
Jis gimė Owosso mieste, Mičigano valstijoje. 1930 m. Mičigano valstybiniame universitete įgijo chemijos bakalauro laipsnį, o 1934 m. - bakteriologijos daktaro laipsnį ir netrukus pradėjo dirbti Vašingtono universiteto bakteriologijos katedroje Sent Luise.
1940 m. kartu su italų kilmės amerikiečiu Salvadoru Lurija ir vokiečiu Maksu Delbriuku jis pradėjo eksperimentus su bakteriofagais. Jis nustatė, kad kai dvi skirtingos bakteriofago atmainos užkrečia tą pačią bakteriją, abu virusai gali keistis genetine informacija.
1950 m. jis su žmona Harieta persikėlė į Cold Spring Harborą Niujorke ir pradėjo dirbti Karnegio mokslo instituto Genetikos departamente. Ten 1952 m. kartu su Marta Chase atliko garsųjį Hershey-Chase mišinio eksperimentą. Šis eksperimentas suteikė papildomų įrodymų, kad DNR, o ne baltymai yra genetinė medžiaga.
1962 m. jis tapo Karnegio instituto direktoriumi. 1969 m. jam buvo paskirta Nobelio fiziologijos ar medicinos premija, kurią jis pasidalijo su Lurija ir Delbriuku už virusų replikacijos ir jų genetinės struktūros atradimą.
Ankstyvoji karjera ir mokslinė kryptis
Po daktaro laipsnio Hershey dirbo eksperimentinį darbą, orientuotą į bakterijų ir bakteriofagų biologiją. Bakteriofagai — bakterijas užkrečiantys virusai — tapo žymiausiu jo tyrimų objektu, nes jie yra palyginti paprasti biologiniai modeliai, leidžiantys aiškiai analizuoti genetinius procesus. Hershey laboratorijoje buvo diegiamas griežtas kvantitatyvus eksperimentų režimas: matavimai, kontrolė ir kartojamumas leido gauti patikimus rezultatus, reikalingus genetikos pagrindų aiškinimui.
Hershey–Chase eksperimentas ir jo reikšmė
1952 m. atliktas Hershey-Chase mišinio eksperimentas tapo vienu iš svarbiausių įrodymų, kad DNR yra paveldimosios informacijos nešėja. Hershey ir Marta Chase naudojo bakteriofagą T2 ir radioaktyviai žymėjo jo komponentus: fosforu-32 (32P) žymėjo DNR, o sieros-35 (35S) — baltymus. Užkrėtę bakterijas žymėtais fagais ir mechaniniu būdu (maišant blenderiu) atskyrę fago apvalkalą nuo bakterijų, mokslininkai nustatė, jog radioaktyvus fosforas pateko į bakterijas, o sierą ne. Iš to sekė aiški išvada — į bakteriją perduodama genetinė medžiaga yra DNR, o ne baltymai.
Šio eksperimento reikšmė buvo dviem požiūriais svarbi: jis suteikė tiesioginių eksperimentinių įrodymų DNR vaidmeniui genetikoje ir skatino tolesnius tyrimus, kurie galiausiai atvedė prie molekulinės biologijos ir DNR struktūros bei funkcijos supratimo plėtros.
Tolimesni indėliai ir paveldas
Hershey mokslinis darbas neapsiribojo vien tuo eksperimentu: jis prisidėjo prie bakteriofagų genetikos kūrimo kaip modelinės srities, skatino teorinį ir eksperimentinį metodų susitelkimą į virusų replikaciją, genų struktūrą ir mutacijų prigimtį. Jo vadovaujama mokykla ir laboratorijos tapo svarbiais centrų, rengusių naujos kartos molekulinės biologijos mokslininkus.
1969 m. apdovanojimas Nobelio premija, kurią jis pasidalijo su Lurija ir Delbriuku, oficialiai patvirtino ilgalaikį jų įnašą į genetikos ir virusologijos mokslą. Hershey karjera taip pat yra pavyzdys, kaip kruopštus empirinis darbas gali išspręsti fundamentalius biologinius klausimus.
Asmeninis gyvenimas ir pabaiga
Alfredas D. Hershey gyveno paprastai ir ilgai buvo lojalus savo mokslinei bendruomenei. Jis ilgus metus dirbo Cold Spring Harbor institutuose ir 1962 m. tapo Karnegio instituto direktoriumi. Hershey mirė 1997 m. gegužės 22 d., sulaukęs 88 metų. Jo darbai tebėra nuoroda studentams ir tyrėjams, o bakteriofagų tyrinėjimai ir šiandien lieka svarbi molekulinės biologijos dalis.
Poveikis šiuolaikinei biologijai
Hershey indėlis padėjo pernagrinėti pagrindinius genetikos klausimus ir įtvirtinti DNR kaip pagrindinę paveldimosios informacijos molekulę. Tai glaudžiai sujungė klasikinius genetikos eksperimentus su molekulinių metodų era ir paruošė terpę vėlesniems atradimams, tokiems kaip DNR struktūros aprašymas, genomo sekoskaita ir biotechnologijų atsiradimas.
Klausimai ir atsakymai
K: Kokią profesiją turėjo Alfredas Day Hershey?
A: Alfred Day Hershey buvo amerikiečių bakteriologas ir genetikas, Nobelio premijos laureatas.
K: Kur jis įgijo bakalauro laipsnį?
A: 1930 m. Mičigano valstybiniame universitete jis įgijo chemijos bakalauro laipsnį.
K: Kada jis pradėjo eksperimentuoti su bakteriofagais?
A.: 1940 m. kartu su italų kilmės amerikiečiu Salvadoru Lurija ir vokiečiu Maksu Delbriuku pradėjo eksperimentus su bakteriofagais.
K: Ką įrodė garsusis Hershey-Chase mišinio eksperimentas?
A: Garsusis Hershey-Chase maišytuvo eksperimentas pateikė papildomų įrodymų, kad DNR, o ne baltymai yra genetinė medžiaga.
K: Kada Alfredas Day Hershey persikėlė į Cold Spring Harborą Niujorke?
A: 1950 m. jis persikėlė į Cold Spring Harborą Niujorke ir prisijungė prie Karnegio mokslo instituto Genetikos departamento.
K: Su kuo Alfredas Day Hershey pasidalijo Nobelio premiją?
A.: 1969 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją jis pasidalijo su italų kilmės amerikiečiu Salvadoru Lurija ir vokiečiu Maksu Delbriuku už virusų replikacijos ir jų genetinės struktūros atradimą.
Ieškoti