Max Delbrück
Maxas Ludwigas Henningas Delbrückas (1906 m. rugsėjo 4 d. - 1981 m. kovo 9 d.) - vokiečių kilmės amerikiečių biofizikas, Nobelio premijos laureatas.
Delbriukas buvo vienas iš įtakingiausių žmonių, XX a. darančių įtaką fizinių mokslų mokslininkų judėjimui į biologiją.
Pagrindinė Delbriuko idėja buvo ištirti genetiką pasitelkiant bakteriofagų virusus, kurie užkrečia bakterijas. Tai buvo svarbu ankstyvajam molekulinės biologijos vystymuisi.
Biografija
Delbrückas gimė Berlyne, Vokietijos imperijoje. Turėjo fiziko išsilavinimą, 1930 m. apgynė daktaro disertaciją, keliavo po Angliją, Daniją ir Šveicariją. Susipažino su Volfgangu Pauliu ir Nielsu Bohru, kurie jį sudomino biologija.
1937 m. jis persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas, kur toliau domėjosi biologija ir Kaltecho biologijos skyriuje pradėjo vaisinių muselių Drosophila melanogaster genetikos tyrimus. Dirbdamas Kaltecho universitete Delbriukas susipažino su bakterijomis ir jų virusais (bakteriofagais arba fagais).
Antrojo pasaulinio karo metais Delbriukas liko gyventi JAV, dėstė fiziką Vanderbilto universitete Nešvilyje ir tuo pat metu vykdė genetinius tyrimus. 1942 m. jis kartu su Salvadoru Lurija iš Indianos universiteto įrodė, kad bakterijų atsparumą virusinei infekcijai lemia atsitiktinės mutacijos, o ne adaptaciniai pokyčiai. Šis tyrimas, žinomas kaip Lurijos ir Delbriuko eksperimentas, buvo reikšmingas ir dėl to, kad jame buvo panaudota matematika siekiant kiekybiškai numatyti rezultatus, kurių galima tikėtis iš alternatyvių modelių. Už šį darbą 1969 m. jiems buvo paskirta Nobelio fiziologijos ar medicinos premija, kuria jie pasidalijo su Alfredu Hershey.
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Delbrückas parengė bakteriofagų genetikos kursą Cold Spring Harbor laboratorijoje, kad paskatintų susidomėjimą šia sritimi. 1947 m. Delbrückas grįžo į Kaltechą ir tapo biologijos profesoriumi, kur dirbo iki 1977 m.
