Luria-Delbrück eksperimentas
1943 m. Lurijos ir Delbriuko eksperimente, dar vadinamame "svyravimų testu", keliamas klausimas: ar mutacijos nepriklauso nuo natūraliosios atrankos? O gal jos yra nukreiptos atrankos?
Maksas Delbriukas ir Salvadoras Lurija įrodė, kad bakterijose DNR mutacijos vyksta atsitiktinai. Tai reiškia, kad jos įvyksta bet kada, o ne kaip atsakas į atranką.
Taigi Darvino natūraliosios atrankos, veikiančios atsitiktines mutacijas, teorija taikoma ir bakterijoms, ir sudėtingesniems organizmams.
Delbriukas ir Lurija 1969 m. gavo Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją iš dalies už šį darbą.
Lurijos ir Delbriuko eksperimento metu patikrintos dvi galimybės. (A) Jei mutacijas indukuoja terpė, tikimasi, kad kiekvienoje plokštelėje atsiras maždaug tiek pat mutantų. (B) Jei mutacijos atsiranda spontaniškai per ląstelių dalijimąsi prieš dengimą, kiekvienoje plokštelėje bus labai skirtingas mutantų skaičius.
Eksperimentas
Atlikdami eksperimentą Luria ir Delbrückas augino bakterijas mėgintuvėliuose. Po tam tikro augimo laikotarpio jie vienodus šių atskirų kultūrų kiekius sudėjo ant agaro su fagais (virusais). Jei atsparumas virusui būtų atsiradęs ne dėl atsitiktinių genų mutacijų, kiekvienoje plokštelėje turėtų būti maždaug vienodas atsparių kolonijų skaičius. Tačiau Delbriukas ir Lurija nustatė kitaip. Priešingai, atsparių kolonijų skaičius kiekvienoje plokštelėje smarkiai skyrėsi.
Luria ir Delbrückas pasiūlė, kad šiuos rezultatus galima paaiškinti tuo, kad kiekvienoje pradiniuose mėgintuvėliuose augančių bakterijų kartoje vyksta pastovus atsitiktinių mutacijų skaičius.
