Ambroise'as Vollard'as (1866 m. liepos 3 d. – 1939 m. liepos 21 d.) buvo vienas svarbiausių XIX a. pabaigos – XX a. pradžios prancūzų modernaus meno prekiautojų, galerijų savininkų ir leidėjų. Jį portretavo daugybė to laiko dailininkų; kaip yra pasakęs Pablo Picasso (atribucija kartais cituojama kaip anekdotinė): "Gražiausios kada nors gyvenusios moters portretas niekada nebuvo tapytas, pieštas ar graviruotas taip dažnai kaip Vollardo". Vollard’as tapo raktu tarp jaunosios avangardo kartos ir kolekcionierių, aktyviai skatindamas ir formuodamas moderniojo meno rinką.

Ankstyvas gyvenimas ir karjeros pradžia

Gimęs 1866 m. šv. Dovydo (Saint-Denis) mieste Reunione, Vollard’as persikėlė į Paryžių, kur pradėjo dirbti meno versle. Jis greitai suprato, kad reikia ne tik parduoti paveikslus, bet ir kurti kontekstą – surengti parodas, leisti grafikos rinkinius, užsakyti iliustracijas ir palaikyti jaunus talentus finansiškai bei reklamos prasme. 1890–1900 m. Vollard’as tapo svarbia figūra Paryžiaus meno gyvenime.

Galerija, leidyba ir išradingos prekybos praktikos

Vollard’as buvo žinomas ne tik kaip galeristas, bet ir kaip leidėjas: jis užsakė bei leidiniais išleido gravūras, etjūdes ir aukštos kokybės meno leidinius (livres d'artiste). Tarp garsiausių iniciatyvų yra etapiškai leista grafikų kūrinių serija — viena ryškiausių yra vadinamoji „Vollard“ serija, kuriai užsakymus vykdė tokie menininkai kaip Pablo Picasso. Vollard’as dažnai atsiskaitydavo su menininkais ne pinigais, o jų pačių kūriniais, tokiu būdu susikaupdavo didelė privataus pobūdžio kolekcija.

Santykiai su menininkais ir atradimai

Dažniausiai jis pirkdavo meno kūrinius tiesiai iš to meto dailininkų ir aktyviai propaguodavo jų darbus per parodas bei katalogus. Jis buvo vienas iš pirmųjų, kurie rimtai ėmėsi propaguoti Pauliaus Cézanne’o kūrybą: Vollard’as buvo ankstyvas Cézanne’o šalininkas ir vienas iš pagrindinių rinkinio susirinkėjų. Jis buvo pirmasis Cézanne'o paveikslo "Vue sur l'Estaque et le Chateau d'If" savininkas. Šis paveikslas 2015 m. vasario mėn. buvo parduotas "Christie's" aukcione Londone už 13 522 500 svarų sterlingų.

Vollard’as padėjo įsitvirtinti ir populiarėti menininkams, kurie vėliau tapo pasaulinio garso. Tarp jų buvo Paulis Cézanne'as, Aristide'as Maillolis, Renoiras, Louis Valtat, Pablo Picasso, André Derainas, Georges'as Rouault, Paulis Gauguinas ir Vincentas van Gogas. Jis taip pat buvo aistringas meno kolekcininkas ir leidėjas, užsakydavo iliustracijas, etchings ir nedideles grafikos serijas, kurios vėliau tapo kolekcinėmis vertybėmis.

Palikimas ir reikšmė meno istorijoje

Vollard’o įtaka šiuolaikiniam menui yra daugiabriaunė: jis ne tik atrado ir palaikė menininkus, bet ir sukūrė rinkos mechanizmus, per kuriuos modernizmas tapo prieinamesnis kolekcininkams ir viešajai erdvei. Jo leidiniai ir parodos prisidėjo prie menininkų reputacijos formavimo, o dalis jo surinktų kūrinių pateko į žymias kolekcijas ir muziejus.

Ambroise’as Vollard’as mirė 1939 m. automobilių avarijoje; jo mirtis pažymėjo vienos svarbiausių figūrų moderniojo meno rinkoje pabaigą. Nors pats Vollard’as ne visada siekė asmeninės šlovės, jo veikla paliko ryškų pėdsaką – tiek per išsaugotus ir išplatintus kūrinius, tiek per menininkų karjerų vystymą, kurį jis aktyviai skatino.

Kur pamatyti Vollard’o pėdsakus šiandien

  • Daugelio žinomų muziejų kolekcijose yra kūrinių, kuriuos kadaise turėjo Vollard’as arba kuriuos jis padėjo išpopuliarinti.
  • Folkloras apie jo portretus ir leidinius (pvz., Picasso etchings ir „Vollard“ serija) vis dar studijuojamas meno istorikų ir kolekcionierių.
  • Jo pavardė dažnai minima knygose apie meno rinkos raidą ir avangardo plėtrą Paryžiuje XX a. pradžioje.

Vollard’as – pavyzdys to, kaip vienas asmuo, derindamas verslo įgūdžius, estetinį skonį ir drąsą rizikuoti, gali pakeisti meno istorijos eigą ir padėti formuoti pasaulinę kultūros paveldo panoramą.