Juodosios akies galaktika (M64, NGC 4826) – apibrėžimas ir faktai
Juodosios akies galaktika (taip pat vadinama Miegančiosios gražuolės galaktika; Messier 64, M64 arba NGC 4826) buvo atrasta 1779 m. Tai gana artima galaktika, nutolusi vos per 24 mln. šviesmečių. Atkreiptinas dėmesys, kad atstumo vertinimai skiriasi pagal metodus ir šaltinius – dažnai nurodomas ir mažesnis reikšmės intervalas (apie 17–20 mln. šv. m.).
Priešais ryškų branduolį yra įspūdinga tamsi sugeriančių dulkių juosta, kuri atrodo lyg juoda dėmė ar akies vokas, todėl galaktikai suteiktas pavadinimas "Juodosios akies" arba kartais "Blogosios akies" galaktika. M64 yra gerai žinoma astronomams ir mėgėjams, nes ją galima įžiūrėti mažais teleskopais arba net stipresniais žiūronais esant tinkamoms stebėjimo sąlygoms. Tai spiralinė galaktika Komos Berenikso žvaigždyne, matoma kaip ryškus, gana lengvai atpažįstamas objektas.
Fizinės savybės ir struktūra
- Spiralinis diskas ir dulkių juosta: M64 turi tankią, tamsią dulkių juostą, kuri dalinai uždengia šviesų branduolį ir suteikia galaktikai „akies“ išvaizdą. Dulkių juosta kartu su šalia esančiais žvaigždžių ryšuliais sukuria aiškų kontrastą.
- Priešinga rotacija: vienas įdomiausių M64 bruožų – vidinių regionų (žvaigždžių ir molekulinės dujos) sukimosi kryptis yra priešinga išoriniams atominiam vandeniliui (HI). Tai reiškia, kad galaktikos vidus ir išorė „sukasi“ priešingomis kryptimis.
- Dydis ir ryškumas: M64 skersmuo yra maždaug apie 40–50 tūkstančių šviesmečių, o akivaizdus ryškis (apparent magnitude) yra apie 8–9 magnitudės, todėl object yra prieinamas mėgėjų teleskopams.
- Branduolys: galaktikos centras rodo silpną branduolio aktyvumą (klasifikuojamas kaip LINER tipas), tačiau M64 nėra ryškiai aktyvi Seyfert tipo galaktika.
Priežastys: susiliejimas ar dujų akrecija
M64 priešingos rotacijos pobūdis greičiausiai atsirado dėl ankstesnio susidūrimo ar dujų prisijungimo iš mažesnės palydovinės galaktikos arba iš kosminio aplinkos rezervuaro. Tokia sankaupa išorinės dujos, turinčios skirtingą kampinį momentą, gali sukelti priešingai besisukančius sluoksnius. Susidūrimo pasekoje taip pat susidaro intensyvesnės žvaigždžių formacijos juostos, ypač ten, kur susiduria skirtingų judesių dujos.
Stebėjimai ir matomumas
- Kaip stebėti: M64 galima rasti Komos Berenikso žvaigždyne. Su mažais teleskopais ji pasirodo kaip blyški, bet aiški spiralinė struktūra su vidine tamsia juosta; didesni teleskopai atskleidžia daugiau detalių apie dulkių juostą ir branduolį.
- Moksliniai tyrimai: M64 tyrinėta įvairiais bangos ilgio diapazonais – optiniais, radijo (HI žemėlapiai), infraraudonaisiais ir kt. Radijo stebėjimai buvo ypač svarbūs nustatant priešingą išorinio vandenilio rotaciją.
Įdomybės
- M64 dažnai įtraukiama į mėgėjų stebėjimų sąrašus dėl savo ryškumo ir atpažįstamos struktūros.
- Priešingos rotacijos fenomenas yra puikus pavyzdys, kaip galaktikos evoliucija ir tarpusavio sąveikos formuoja galaktikų struktūras bei žvaigždžių formavimosi regionus.
Apibendrinant, Juodosios akies galaktika (M64) yra įdomus ir prieinamas objektas, kuriame dera estetiškai įspūdinga dulkių juosta ir reikšmingi dinaminiai ypatumai, liudijantys apie jos sudėtingą evoliuciją per galaktikų susidūrimus ir dujų akreciją.
Juodosios akies galaktika (M64)
Galaktikų susidūrimas
Dujos išorinėse M64 srityse sukasi priešinga kryptimi nei dujos ir žvaigždės vidinėse srityse. Vidinės srities spindulys yra tik apie 3 000 šviesmečių, o išorinė sritis tęsiasi dar 40 000 šviesmečių Daug naujų žvaigždžių yra netoli abiejų sričių pakraščių.
Astronomai mano, kad priešingai besisukančios dujos atsirado, kai M64 priėmė su ja susidūrusią galaktiką. Tai įvyko daugiau nei prieš milijardą metų. Šlyties srityje formuojasi naujos žvaigždės. Šlyties srityje priešingai besisukančios dujos susiduria, susispaudžia ir sumažėja.
Nuotraukoje matomos karštos, mėlynos jaunos žvaigždės, kurios ką tik susiformavo. Yra rausvi švytinčių vandenilio dujų debesys, kurie fluorescuoja veikiami ultravioletinių spindulių, sklindančių iš naujai susidariusių žvaigždžių. Nedidelė galaktika, kuri susidūrė su M64, jau beveik visiškai sunaikinta. Jos žvaigždės yra arba pagrindinėje galaktikoje, arba išsibarsčiusios tarpgalaktinėje erdvėje. Dujų judėjimas ties išoriniu M64 pakraščiu yra seno susidūrimo požymis.
Nuoroda
1. ↑ 11 išmatuotų M64 atstumų. [1] NASA/IPAC Ekstragalaktikos duomenų bazė.
Klausimai ir atsakymai
K: Kaip dar vadinama Juodosios akies galaktika?
A: Juodosios akies galaktika dar vadinama Miegančiosios gražuolės galaktika, Messier 64, M64, Blogosios akies galaktika arba NGC 4826.
K: Kada buvo atrasta Juodosios akies galaktika?
A: Juodosios akies galaktika buvo atrasta 1779 m.
K: Kaip toli yra Juodosios akies galaktika?
A: Juodosios akies galaktika yra už kiek daugiau nei 24 milijonų šviesmečių.
K: Kuo ši galaktika tokia išskirtinė?
A: Galaktika turi įspūdingą tamsią sugeriančių dulkių juostą priešais ryškų branduolį, dėl kurios ji ir pavadinta "Juodąja akimi" arba "Blogąja akimi".
K: Ar lengva ją stebėti teleskopu?
A: Taip, ją galima stebėti mažais teleskopais, ji gerai žinoma astronomams mėgėjams.
K: Kokio tipo galaktika tai yra?
A: Tai spiralinė galaktika, esanti Coma Berenices žvaigždyne.
