Fritjofas Capra: fizikas, sistemų teoretikas ir „Fizikos dao“ autorius
Fritjofas Capra — austrų‑amerikiečių fizikas ir sistemų teoretikas, „Fizikos dao“ autorius, tyrinėjantis mokslo, ekologijos ir dvasinių tradicijų sąsajas bei holistinį pasaulio suvokimą.
Fritjofas Capra (g. 1939 m. vasario 1 d.) – austrų kilmės amerikiečių fizikas, sistemas mąstantis mokslo populiarintojas ir autorius, išgarsėjęs jungdamas modernią fiziką su rytų dvasinėmis tradicijomis.
Biografija
Capra gimė Vienoje, Austrijoje. 1966 m. Vienos universitete įgijo teorinės fizikos daktaro laipsnį. Vėliau jis persikėlė į Jungtines Valstijas ir dirbo įvairiose mokslinėse aplinkose, tyrinėdamas dalelių fiziką ir sistemų teoriją. Per savo karjerą Capra tapo gerai žinomas ne tik kaip tyrėjas, bet ir kaip populiarus rašytojas, aiškinantis mokslinius atradimus platesnei visuomenei.
Mokslinė veikla ir pagrindinės idėjos
Capra atliko tyrimus dalelių fizikos srityje ir gilinosi į sistemų teoriją. Jis pristatė idėją, kad pasaulio pažinimui būtina papildyti tradicinį redukcionistinį požiūrį holistiniu supratimu — matyti sistemas kaip tarpusavyje susijusių elementų visumą, o ne tik atskirų dalių sumą. Ši mintis glaudžiai siejasi su jo nuolatiniu teiginiu, išreikštu fraze "tarp visko yra paslėptų ryšių".
Capra daug dėmesio skyrė ryšiams tarp gamtos mokslų ir žmogaus kultūros, nagrinėdamas, kaip naujausi fizikos atradimai dera su religinių ir dvasinių tradicijų įžvalgomis. Ypač jo knygoje "Fizikos dao" pateikta mintis, kad modernios fizikos atradimai turi reikšmingų paralelių su metafizikos ir dvasinėmis tradicijomis — ypač rytų mąstymo mokymais — ir kad šios sritis gali viena kitą papildyti.
Capra tyrimuose galima atsekti įtakų iš kelių XX a. mokslo sričių: organizmų biologijos, geštaltopsichologijos, ekologijos, bendros sistemų teorijos ir kibernetikos. Remdamasis šiomis disciplinomis, jis siekė sukurti teoriją apie gyvas sistemas — teorinę ekologijos bei sistemų požiūrių sistemą, kuri padėtų geriau suprasti tiek gamtines, tiek socialines sistemas.
Viešieji darbai ir knygos
Capra tapo plačiai žinomas dėl savo populiarių knygų, kuriose mokslą jis pateikia plačiajai auditorijai suprantama kalba. Svarbiausi jo veikalai apima "The Tao of Physics" (liet. "Fizikos dao"), kurioje jis palygina šiuolaikinę fiziką su rytų mistinėmis tradicijomis, taip pat vėlesnius darbus apie ekologiją, sistemų mąstymą ir visuomenės kaitą. Be to, 1984 m. Capra kartu su ekofeministe rašytoja Charlene Spretnak parašė knygą "Žalioji politika", kurioje nagrinėjami ekologiniai, politiniai ir kultūriniai pokyčiai, reikalingi tvariai visuomenei kurti.
Idėjų įtaka ir kritika
Capra ragina Vakarų visuomenę atsisakyti mechanistinių Descartes'o pažiūrų ir kritikuoja Dekarto redukcionistinį požiūrį, pagal kurį viską verta tirti vien atskiromis dalimis, kad suprastume visumą. Vietoje to jis siūlo žvelgti į pasaulį per sudėtingumo teoriją ir sisteminį mąstymą: suprasti ryšius, procesus ir dinamiką tarp dalių, o ne tik pačias dalis.
Jo idėjos įgavo didelį populiarumą tarp ekologų, socialinių judėjimų ir tų, kurie ieško integratyvių pasaulio suvokimo modelių. Tačiau Capra taip pat sulaukė kritikos: kai kurie mokslininkai pažymi, kad jis kartais per daug akcentuoja paraleles tarp fizikos ir mistikos, supaprastindamas techninius mokslo aspektus arba prisiimdamas filosofines interpretacijas, kurioms trūksta griežto empirinio pagrindo.
Asmeninės nuostatos ir įtaka kultūrai
Capra asmeninės pažiūros yra paveiktos tiek vakarietiškos, tiek rytietiškos dvasinės tradicijos — jis domisi ir semiasi įkvėpimo iš budistų, ir iš katalikų bei kitų krikščioniškų mistinių tradicijų. Jo darbai prisidėjo prie platesnio dialogo tarp mokslo, filosofijos ir dvasinių praktikų, skatindami interdisciplininį požiūrį į ekologiją, sveikatą ir visuomenės organizavimą.
Apibendrinant, Fritjofas Capra – įtakingas mąstytojas, kuris savo darbais skatino pereiti nuo izoliuoto, mechanistinio pasaulio vaizdinio prie holistinio, sisteminio supratimo apie gamtą ir visuomenę, pabrėždamas ryšių, procesų ir tinklų svarbą.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Fritjofas Kapra?
A: Fritjofas Kapra - austrų ir amerikiečių fizikas. Jis 1966 m. Vienos universitete įgijo teorinės fizikos daktaro laipsnį, atliko dalelių fizikos ir sistemų teorijos tyrimus.
K.: Kokiomis temomis Capra yra rašęs?
A: Capra yra parašęs populiarių knygų apie mokslo sąsajas su etika, metafizika ir visuomene. Visų pirma knygoje "Fizikos dao" jis teigia, kad fizika ir metafizika nenumaldomai veda prie to paties žinojimo. Visuose jo kūriniuose vyrauja panaši potekstė, kad "tarp visko yra paslėptų ryšių".
Klausimas: Kokias religijas išpažįsta Capra?
A: Capra yra ir budistas, ir katalikas krikščionis.
K: Kokią knygą jis parašė kartu su ekofeministe rašytoja Charlene Spretnak?
A: 1984 m. jis kartu su ekofeministe Charlene Spretnak parašė knygą "Žalioji politika".
K: Kaip Capra kritikuoja Descartes'o pažiūras?
A: Jis ragina Vakarų visuomenę atsisakyti mechanistinių Descartes'o pažiūrų, kritikuodamas jo redukcionistinį požiūrį, kad viską galima tirti dalimis, norint suprasti visumą. Vietoj to jis ragina skaitytojus objektyviai ir šviežiai žiūrėti į pasaulį per "sudėtingumo teoriją".
Klausimas: Kokiose mokslo srityse glūdi jo teorijos šaknys?
A: Jo teorijos šaknys glūdi keliose XX a. pirmosios pusės mokslo srityse - organizmo biologijoje, geštaltinėje psichologijoje, ekologijoje, bendroje sistemų teorijoje ir kibernetikoje.
Ieškoti