Gideonas Algernonas Mantelis MRCS FRS (1790 m. vasario 3 d. Liuesas - 1852 m. lapkričio 10 d. Londonas) - anglų akušeris, geologas ir paleontologas. Jis ypač žinomas kaip vienas iš pirmųjų, sistemingai tyrusių dinozaurų liekanas ir kaip Iguanodono atradimu bei rekonstrukcija išgarsėjęs mokslininkas.

Ankstyvasis gyvenimas ir profesinė veikla

Mantelis gimė pietryčių Anglijoje ir įgijo išsilavinimą medicinos srityje — dirbo akušeriu ir praktikuojančiu gydytoju. Paraleliai su medicinine praktika jis aistringai rinko ir tyrinėjo fosilijas, ypač jas randamas pietų Anglijos nuosėdose. Jo sistemingas darbas su vietinėmis uolienomis ir atradimais padėjo sudaryti ryšį tarp geologinių sluoksnių ir atitinkamų fosilijų.

Iguanodono atradimas ir mokslo indėlis

Mantelio darbai apie Iguanodono sandarą ir gyvenimo būdą tapo vienu iš mokslinio dinozaurų tyrinėjimo pradmenų. 1822 m. jis buvo susijęs su pirmųjų iškastinių Iguanodono dantų ištyrimu; vėliau pavyko surinkti ir didelę dalį skeleto liekanų, kurias jis analizavo ir bandė rekonstruoti. Manoma, kad pirmuosius dantis jo kolekcijai padovanojo jo žmona Mary Ann Mantell — tai buvo svarbus įnašas atradimui.

Mantelis padarė du ypač svarbius teiginius:

  • Iguanodono dantų konstrukcijos jis sprendė, jog šis gyvūnas buvo žolėdis;
  • pagal priekinių kojų trumpumą ir kitus skeletinius požymius jis teigė, kad gyvūnas galėjo vaikščioti dviem kojomis (būdamas dvikojis), nors galėjo ir vaikščioti keturiomis.

Be to, Mantelis reikšmingai prisidėjo prie pietų Anglijos stratigrafijos tyrimų ir kreidos periodo interpretacijos, aprašydamas uolienų sluoksnius ir jų fauną. Jo mintis apie „roplių amžių“ (Age of Reptiles) padėjo formuoti ankstyvą supratimą, kad tam tikrais geologiniais laikotarpiais ropliai dominavo sausumos faunoje.

Ginčas su Ričardu Owenu ir mokslo pripažinimas

Mantelio rezultatai sulaukė tiek pagyrų, tiek kritikos. Kai kurie jo laikmečio mokslininkai, ypač Ričardas Owenas, bandė perrašyti atradimų istoriją ir sumažinti Mantelio nuopelnus. Nepaisant to, Mantelio darbo įtaka vėlesnei paleontologijai ir dinozaurų suvokimui buvo reikšminga — jo aprašymai ir interpretacijos paskatino tolimesnius kasinėjimus bei diskusijas apie dinozaurų biologiją ir elgseną.

Sunkumai, sveikata ir mirtis

Gyvenimo pabaigoje Mantelis kentėjo nuo stiprių nugaros skausmų ir stuburo pažeidimų, kuriuos sukėlė nelaimingas atsitikimas. Dėl nuolatinio skausmo jis vartojo opiumą kaip nuskausminamąją priemonę. Mantelis mirė 1852 m., priežasčiai priskiriant opijaus perdozavimą; neaišku, ar tai buvo tyčinis veiksmas ar tais laikais dažnai pasitaikanti nesąmoninga perdozavimo pasekmė — opiumas buvo vienas iš pagrindinių skausmo malšinimo būdų.

Palikimas

Mantelio darbas padėjo pamatyti dinozaurus kaip aiškiai išsiskiriančią gyvūnų grupę ir parodė, kad fosilijos gali atskleisti ne tik atskirų gyvūnų formas, bet ir platesnius evoliucinius bei ekologinius dėsningumus. Jo kolekcijos, aprašymai ir rekonstrukcijos ilgainiui tapo svarbia pagrindo dalimi vėlesniems tyrimams ir viešajam susidomėjimui senovės gyvybe.

Apibendrinant, Gideonas Mantelis liko istorijoje kaip vienas iš pirmųjų sistemingai tyrusių dinozaurų, kurio darbai apie Iguanodono morfologiją, gyvenimo būdą ir pietų Anglijos kreidos sluoksnius reikšmingai prisidėjo prie paleontologijos raidai.