John William Waterhouse — anglų prerafaelitų stiliaus tapytojas (1849–1917)
John William Waterhouse — modernus prerafaelitas: paslaptingos mitologinės moterys, graikų ir Artūro siužetai, įspūdingos drobės ir garsių britų galerijų retrospektyvos.
Johnas Williamas Waterhouse'as (1849 m. balandžio 6 d. – 1917 m. vasario 10 d.) – anglų prerafaelitų stiliaus tapytojas. Gimė Italijoje angliškų kilčių dailininkų šeimoje; vaikystę praleido Romoje, vėliau persikėlė gyventi į Londoną. Nors kūrė po originalios Prerafaelitų brolijos iširimo, dėl tematikos ir estetikos dažnai vadinamas „šiuolaikiniu prerafaelitu“; jam taip pat turėjo įtakos to meto impresionistai. Waterhouse'as išgarsėjo moterų ir mitologinių siužetų vaizdavimu – dažnai semdavosi įkvėpimo iš senovės graikų mitologijos ir Artūro legendos, taip pat iš literatūros ir šiuolaikinių mados tendencijų.
Biografija ir išsilavinimas
Johnas Williamas Waterhouse'as gimė Romoje 1849 m. į dailininkų šeimą; abu tėvai dirbo piešimo ir tapybos srityse, tad meninė aplinka jam buvo pažįstama nuo mažens. Persikėlęs į Londoną, jis mokėsi Karališkosios dailės akademijos (Royal Academy) studijose ir nuo 1870‑ųjų pradėjo reguliariai dalyvauti akademijos parodose. Pirmieji jo darbai buvo klasikinės tematikos ir akademiško braižo; vėliau Waterhouse'as atrado savo savitą požiūrį, jungiantį prerafaelitų simboliką ir literatūrinį naratyvą su šiuolaikinėmis tapybos priemonėmis.
Stilius ir temos
Waterhouse'o tapyba pasižymi detaliu piešiniu, sodriomis spalvomis ir jautria šviesos valdymo naudojimu. Jis mėgo dideles drobes, kruopščiai komponuotas figūrines scenas ir moterų portretavimą, kuriuose dažnai atsiskleidžia mitologinės arba literatūrinės istorijos. Jo kūriniuose atsispindi:
- Mitologinės ir literatūrinės motyvos – nimfos, deivės, cirkės, Artūro legendų personažai;
- Emocinis naratyvas – paveiksluose vyruoja paslaptis, ilgesys, pagavus akimirkos dramatizmas;
- Simbolizmas – detalės ir rekvizitai turi papildomą reikšmę, kartais atveriančią kelis interpretacijos sluoksnius;
- Tapybos technika – tradicinis braižas derinamas su laisvesniu potėpiu, vietomis juntamas impresionistų įspūdžio priartinimas prie šviesos ir spalvos.
Žymiausi darbai ir pavyzdžiai
Nors Waterhouse'o kūryba kartais buvo vertinama kaip retrospektyvi požiūriu, daugelis jo paveikslų tapo labai populiarūs plačiajai publikai. Tarp žymesnių darbų yra tokios kompozicijos kaip „The Lady of Shalott“ (jis nutapė keletą versijų), „Hylas and the Nymphs“, „Circe Offering the Cup to Odysseus“ (vienas iš pavyzdžių paveikslų, kurį matote žemiau), taip pat daugybė portretinių ir literatūrinių motyvų.
·
Undinė, 1872 m.
· 
Diogenas, 1882 m.
· 
Džuljeta, 1889 m.
· 
Circė siūlo taurę Odisėjui, 1891 m.
Karjera ir pripažinimas
Waterhouse'as parodose dalyvavo reguliariai ir sulaukė įvairaus atgarsio: kai kurie kritikavo jį už nostalgišką grįžimą prie senesnės estetikos, kiti gyrė už meistrišką piešinį ir aistringą naratyvą. Nors jo vardas istorijos pradžioje nebuvo lyginamas su ankstesnėmis prerafaelitų žvaigždėmis, tokiomis kaip Dante Rossetti, John Millais ir William Holman Hunt, pastaraisiais dešimtmečiais Waterhouse'o kūriniai sulaukė naujo susidomėjimo. Šiuo metu jo darbai eksponuojami keliuose didžiausiuose Didžiosios Britanijos muziejuose ir galerijose, o 2009 m. Karališkoji dailės akademija surengė išsamią jo retrospektyvą, kuri padėjo atgaivinti visuotinį susidomėjimą jo kūryba.
Palikimas
Waterhouse'as paliko ryškų pėdsaką anglų XIX a. paskutinės dalies ir XX a. pradžios dailėje: jo paveikslai iki šiol patraukia žiūrovus dėl pasakojamojo stiprumo, dekoratyvumo ir estetiškos, simbolinės prasmės. Jo kūryba paveikė vėlesnius menininkus ir išliko populiari tarp kolekcininkų bei plačiosios auditorijos. Dėl savo kombinacijos tarp tradicinės tapybos ir pasakojamosios jėgos Waterhouse'as dažnai minima kaip menininkas, sujungęs akademinę klasikinę mokyklą su prerafaelitų poetika ir vaizduojamosios dailės romansais.
Trumpa santrauka: Johnas Williamas Waterhouse'as – britų tapytojas, užaugęs meninėje tarptautinėje aplinkoje, studijavęs Karališkojoje dailės akademijoje, kurio kūryba sujungia prerafaelitų išraiškos ypatybes, literatūrinius ir mitologinius siužetus bei ryškų dekoratyvumą; jo darbai vis dar vertinami ir rodomi pagrindinėse kolekcijose bei parodose.

"Ofelija", Waterhouse, 1889 m.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas buvo Džonas Viljamas Voterhauzas?
A: Džonas Viljamas Voterhauzas (John William Waterhouse) buvo anglų prerafaelitų stiliaus dailininkas. Jis kūrė po prerafaelitų brolijos iširimo, todėl buvo vadinamas "šiuolaikiniu prerafaelitu".
K: Iš kur jis buvo kilęs?
A: Jis gimė Italijoje, anglų tėvų, kurie abu buvo dailininkai, šeimoje. Vėliau persikėlė į Londoną ir įstojo į Karališkąją dailės akademiją.
K: Kokio tipo meno kūrinius jis sukūrė?
A: Jo darbai garsėjo tuo, kad juose buvo vaizduojamos moterys iš senovės graikų mitologijos ir Artūro legendos. Daugiausia dėmesio jis skyrė didelėms drobėms, vaizduojančioms senovės Graikijos kasdienio gyvenimo ir mitologijos scenas.
K: Kiek populiarūs jo darbai šiandien?
A: Nors Waterhouse'o darbai nėra tokie žinomi kaip ankstesnių prerafaelitų dailininkų, tokių kaip Dante Rossetti, John Millais ir William Holman Hunt, tačiau šiuo metu jie eksponuojami keliose didžiausiose Didžiosios Britanijos meno galerijose, o 2009 m. Karališkoji meno akademija surengė didelę jo darbų retrospektyvą.
K.: Kokią įtaką jam darė kiti menininkai?
A.: Įtaką jam darė jo amžininkai impresionistai.
K: Kada jis perėmė prerafaelitų stilių?
A.: Nepaisant to, kad prieš kelis dešimtmečius šis stilius britų dailės scenoje buvo išėjęs iš mados, vėliau, savo karjeros metu, jis ėmė puoselėti prerafaelitų tapybos stilių.
Ieškoti