Lee Myung‑bak (tariama /ˌliː ˌmjɜŋˈbak/) Hangul: 이명박; gimė 1941 m. gruodžio 19 d. – Pietų Korėjos prezidentas 2008–2013 m. Prieš tapdamas valstybininku, Lee dirbo versle ir buvo vienos iš didžiausių šalyje įmonių vadovas – Hyundai Engineering and Construction generalinis direktorius. 2002 m. jis paskelbė savo kandidatūrą į Seulo mero postą ir laimėjo rinkimus; meru ėmėsi didelių miesto atnaujinimo projektų, tarp jų žymiojo Cheonggyecheon upės atkūrimo. 2007 m. gruodžio 19 d. Lee buvo išrinktas Pietų Korėjos prezidentu – šis sprendimas sutapo su jo gimtadieniu ir poros vestuvių metinėmis. Jis yra vedęs Kim Yoon‑ok ir turi tris dukras bei vieną sūnų. Tarnybą prezidento poste baigė 2013 m.

Lee gimė 1941 m. Japonijoje (Japonijoje). Po Antrojo pasaulinio karo, 1945 m., jo šeima grįžo į tėvo gimtąjį miestą Pohangą, Gyeongsangbuk‑do, Pietų Korėjoje. Lee mokėsi vakarinėje Dongji komercinėje vidurinėje mokykloje, vėliau studijavo verslo administravimą (baigė universitetą) ir pradėjo karjerą statybų sektoriuje, kurią tęsė Hyundai grupėje; per ateinančius dešimtmečius jis tapo vienu iš žinomiausių Pietų Korėjos verslo vadovų.

Kaip politikas Lee buvo žinomas kaip pro verslą orientuotas lyderis su ambicingu ekonominiu planu („747“ – siekis pasiekti 7% ekonomikos augimą, 40 000 USD tenkančių metinių pajamų vienam gyventojui ir vietą tarp didžiausių septynių pasaulio ekonomikų). Jo prezidentavimo laikotarpiu buvo skiriama daug lėšų infrastruktūrai ir dideliems valstybiniams projektams, pavyzdžiui, prieštaringai vertinamam „Keturių didžiųjų upių projektui“. Taip pat jo vyriausybė akcentavo vadinamąją „žaliąją plėtrą“ (green growth) ir stipresnį požiūrį į saugumą bei griežtesnę politiką Šiaurės Korėjos atžvilgiu nei kai kurių ankstesnių administracijų.

2010 m. kovo 26 d. Pietų Korėjos karo laivą "Cheonan" sunaikino sprogimas. Žuvo 40 žmonių, o keli įgulos nariai dingo. Po tyrimo daug šaltinių ir Pietų Korėjos pareigūnai nurodė, kad laivą galėjo paskandinti Šiaurės Korėjos povandeninio laivo paleista torpeda; Šiaurės Korėja tai neigė ir teigė, kad nėra kalta. Lee administracija griežtai reagavo: buvo pristabdytas daugelis tarpvalstybinių projektų ir prekyba su šiaurės puse, prašyta tarptautinės paramos ir kreiptasi į Jungtines Tautas. Taip pat vyriausybė intensyvino informacijos ir žinučių siuntimą į Šiaurės Korėją.

Vidaus politikoje Lee sulaukė kritikos už griežtesnį tvarkos ir saugumo užtikrinimą: policijos priemonės prieš demonstracijas kartais buvo laikomos per griežtomis, o protestų ribojimas sukėlė nerimą dėl žodžio laisvės ir pilietinių teisių. Pats Lee kartais viešai pripažindavo protestuotojų teisę reikšti nepasitenkinimą, sakydamas, kad protestų kultūra turi gilias šaknis Korėjos demokratijoje, tačiau tuo pat metu pabrėždavo poreikį užtikrinti viešąją tvarką ir saugumą.

Lee Myung‑bak asmeniškai yra krikščionis ir lanko Somango presbiterionų bažnyčią. Jo vieši religijos pareiškimai, pavyzdžiui, teiginys, kad Seulas yra „šventa vieta, kurią valdo Dievas“, sukėlė diskusijų ir kritikos iš budistų bendruomenės bei laicistų – buvo skundų, kad religiniai pareiškimai gali varžyti religijų bendradarbiavimą ir laisvę.

Po prezidentavimo Lee susidūrė su teisminėmis problemomis: jis buvo tiriamas ir teisiamas dėl korupcijos, įskaitant kyšininkavimą, piktnaudžiavimą pareigomis ir kitas su finansais susijusias bylas. 2018 m. jis buvo areštuotas ir vėliau teistas; jam skirtos laisvės atėmimo bausmės bei finansinės baudos. Šie įvykiai labai paveikė jo politinį palikimą ir sukėlė intensyvią visuomeninę diskusiją apie politinę atsakomybę ir korupcijos mažinimą.

Lee paliko ryškų pėdsaką Pietų Korėjos politikoje: vieni vertina jį kaip į verslą orientuotą modernizatorių, kuris skatino ekonomikos augimą ir infrastruktūros plėtrą, kiti – kaip prieštaringą figūrą dėl aplinkosaugos sprendimų, susidorojimo su protestais ir vėlesnių korupcinių skandalų. Jo prezidentavimo metus žymi tiek reikšmingi ekonomikos ir miesto projektai, tiek tarptautiniai ir vidaus saugumo iššūkiai.