Maclyn McCarty (1911 m. birželio 9 d. – 2005 m. sausio 2 d.) buvo žinomas amerikiečių genetikas, kuriam pagrindinę vietą mokslinėje karjeroje užėmė bakterijų ir kitų infekcinių organizmų tyrimai. Jis labiausiai žinomas dėl to, kad kartu su kolegomis įrodė, jog DNR, o ne baltymai yra cheminis genų pagrindas — atradimas, kuris pakeitė požiūrį į paveldimumo mechanizmus ir padėjo pamatus moderniai molekulinės biologijos raidai.
Avery–MacLeod–McCarty eksperimentas
1940-ųjų pradžioje McCarty dirbo kartu su Oswaldu Avery ir Colinu MacLeod. Jų bendrame darbe, dažnai vadinamame Avery-MacLeod-McCarty eksperimentu, buvo tiriamas Streptococcus pneumoniae (pneumokokas) gebėjimas perduoti savybes tarp skirtingų štamų. Tyrimai parodė, kad transformuojantis faktorius, perduodantis paveldimą informaciją, nebuvo baltymas — jis buvo atsparus proteazių poveikiui, tačiau jautrus DNazėms. Šis eksperimentas, paskelbtas 1944 m., pateikė tiesioginį įrodymą, kad DNR gali būti genetinės informacijos nešėjas.
Mokslinė veikla ir indėlis
McCarty savo mokslinį gyvenimą skyrė infekcinių ligų sukėlėjų biochemijos ir genetikos tyrimams. Jo darbai su bakterijomis prisidėjo prie supratimo apie paveldimumo molekulinius mechanizmus ir paskatino tolimesnius genetikos bei biochemijos tyrimus. Atrastas DNR vaidmuo paveldimumo perdavime leido vėlesniems mokslininkams ištirti genetinės informacijos struktūrą, replikaciją ir specifinę genų raiškos kontrolę — priartino pasaulį prie tokių atradimų kaip dvigubos spiralės modelis ir visa tai atvėrė kelią biotechnologijų plėtrai.
Apmintis ir pripažinimas
McCarty buvo jauniausias ir ilgiausiai išlikęs gyvas tyrėjų grupės, atlikusios transformacijos tyrimus, narys. Per savo karjerą jis sulaukė įvairaus mokslo bendruomenės pripažinimo; 1990 m. jam buvo paskirta Vilko medicinos premija už reikšmingą indėlį į molekulinės biologijos raidą ir genetikos supratimą.
Paveldas ir reikšmė
McCarty ir jo kolegų darbas fundamentaliai pakeitė biologijos paradigmas: vietoje ankstesnio įsitikinimo, kad baltymai yra paveldimumo nešėjai, mokslininkai pradėjo nagrinėti nukleorūgštis kaip pagrindinius genetinės informacijos siuntėjus. Tai paskatino intensyvius tyrimus DNR struktūrai, funkcijoms ir praktiniam panaudojimui — nuo molekulinių žymenų iki genų inžinerijos ir medicininių diagnostikos metodų.
MacCarty mirė 2005 m. sausio 2 d. nuo stazinio širdies nepakankamumo. Jo darbai iki šiol yra minimi kaip kertiniai etapai biologijos istorijoje ir tęsia įkvėpimą naujoms kartoms tyrėjų.