Afrikos drambliai (Loxodonta) — apibrėžimas, rūšys ir dydis
Afrikiniai drambliai - tai dvi Loxodonta genties dramblių rūšys. Tai viena iš dviejų gyvų drambliagyvių (Elephantidae) genčių.
Taksonomija ir rūšys
Šiuo metu paprastai pripažįstamos dvi atskiros Afrikos dramblių rūšys: afrikinis savanos (krūminis) dramblys ir afrikinis miško dramblys. Genetiniai ir morfologiniai tyrimai rodo, kad šios linijos skyrėsi milijonus metų ir turi reikšmingų biologinių skirtumų.
Rūšių skirtumai
- Afrikos krūminis dramblys (Afrikos krūminio dramblio paminėjimas šaltiniuose) gyvena atvirose savanose ir mišriuose buveiniuose; yra didesnis, jo iltys ir ausys paprastai platesnės.
- Afrikos miško dramblys (Loxodonta cyclotis) aptinkamas tankiuose Centrinės Afrikos miškuose; jis mažesnis, turi siauresnes, tiesesnes iltis ir dažnai storesnį kailį bei kitokį kaukolės formą.
Išvaizda ir dydis
Dramblių kūno pagrindinės ypatybės: ilgas snukis (trunkas), didelės ausys, storas raukšlėtas odos sluoksnis ir išaugusios iltys (viršutiniai kandžiai). Tikslios dydžių ribos priklauso nuo rūšies ir lyties:
- Krūminio dramblio patinai: dažniausiai 3–4 m aukščio ties pečiais, sveria vidutiniškai 4–6 t (retai iki ~7 t).
- Krūminio dramblio patelės: dažnai 2,5–3,5 m aukščio, sveria 2–4 t.
- Miško drambliai: paprastai mažesni — apie 2–2,5 m aukščio ir 1,5–4 t svorio.
Originaliuose matavimuose minima, kad Afrikos krūminio dramblio patinai gali užaugti iki 3,64 m aukščio ties pečiais ir sverti 5455 kg, o patelės siekti apie 3 m ir sverti 3636–4545 kg; tačiau atskiros populiacijos dydžiai kinta pagal buveinę ir mitybą.
Elgsena ir socialinė struktūra
Dramblių visuomenė yra matriarhalinė: patelės ir jų palikuonys gyvena bandomis (grupėmis), kurias dažnai veda patyrusi matriarchė. Patelės bendrauja, prižiūri jauniklius ir koordinuoja migracijas. Patinai dažniausiai gyvena pavieniui arba sudaro laikinus „bajorų“ (bachelor) sambūrius; reprodukcijos laikotarpiu patinai patiria musth – hormoninį ir elgsenos intensyvumo pakitimą, dėl kurio jie aktyviau konkuruoja dėl patelių.
Mityba ir vandens poreikiai
Afrikos drambliai yra žolėdžiai: jie ėda žoles, lapus, žievę, šaknis ir vaisius. Per dieną dramblys gali suvartoti keliasdešimt iki kelių šimtų kilogramų maisto, o vandens gali prireikti keliasdešimt iki kelių šimtų litrų per dieną, priklausomai nuo temperatūros ir maisto drėgnumo.
Dauginimasis
Dramblių nėštumas yra vienas ilgiausių tarp sausumos žinduolių — apie 22 mėnesius. Gimsta paprastai vienas jauniklis (retai dvyniai). Jaunikliai yra intensyviai prižiūrimi, žinda kelerius metus ir lieka grupėje kol subręsta. Patelės lytiškai subręsta dažniausiai apie 10–12 metų, patinai vėliau (dėl socialinių priežasčių sėkmingai daugintis pradeda tik pasiekus didesnį dydį ir patyrus musth).
Fosilijos ir kilmė
Fosilinių loxodontų rasta tik Afrikoje, kur jie susiformavo viduriniame pliocene. Tai rodo, kad Loxodonta linija regione egzistuoja labai ilgą laiką ir iš šių populiacijų išsivystė dabartinės rūšys.
Ekologinė reikšmė
Afrikos drambliai yra kertiniai (keystone) ekosistemų inžinieriai: jie formuoja kraštovaizdį (pvz., dermės medžius, atverdami erdves), skleidžia sėklas ir prisideda prie biologinės įvairovės palaikymo. Jų migracijos ir ganymas veikia augalijos struktūrą, o tai turi įtakos ir kitiems gyvūnams bei augalams.
Grėsmės ir apsauga
Pagrindinės grėsmės: nelegalus brakonieriavimas dėl ilčių (ivory), buveinių nykimas ir įžeminimas žemės žemės ūkio poreikiams, konfliktai su žmonėmis ir klimato kaitos poveikis vandens bei maisto ištekliams. Dėl šių priežasčių abiejų rūšių populiacijos tam tikrose srityse mažėja; tarptautinės pastangos apima apsaugos zonas, anti-brakonieriavimo programas, prekybos dramblio kaulu draudimus ir bendruomenių įtraukimą į apsaugą.
Santrauka
Afrikos drambliai (Loxodonta) yra didžiausi sausumos žinduoliai Afrikoje, sudaryti iš dviejų pagrindinių rūšių, kurios skiriasi dydžiu, buveine ir elgsena. Jie atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose, tačiau susiduria su rimtomis grėsmėmis, todėl jų apsauga išlieka pasauline prioritetine užduotimi.
Dantys
Vienu metu drambliai turi po vieną krūminį dantį kiekviename žandikaulio kaule (du viršutinius ir du apatinius). Kiekvienas jų sveria apie 11 svarų ir yra maždaug 12 colių ilgio. Nusidėvėjus priekiniams dantims, burnos gale atsiranda naujų krūminių dantų, kurie palaipsniui pakeičia senuosius. Drambliai dantis keičia šešis kartus. Jei dramblys išgyvena iki 60 metų, jis nebeturi dantų ir miršta iš bado.
Jų iltys taip pat yra dantys, antrasis viršutinių kandžių rinkinys tampa iltimis. Jie naudojami šaknims kasti ir medžių žievei plėšti, kad gautų maisto, taip pat kovojant tarpusavyje poravimosi metu arba ginantis nuo plėšrūnų. Jie sveria nuo 50 iki 100 kg ir gali būti nuo 5 iki 8 pėdų ilgio. Tačiau brakonieriams žudant dramblius su didžiausiais iltimis, išliko populiacija su daug mažesniais iltimis. Ir buliai, ir karvės turi iltis.
Rūšys
- Loxodonta adaurora, išnykęs, spėjamas šiuolaikinių Afrikos dramblių protėvis.
- Afrikos krūminis dramblys (Loxodonta africana).
- Afrikos miškinis dramblys (Loxodonta cyclotis).
Šiuo metu krūmynų ir miškų drambliai paprastai laikomi dviem skirtingomis rūšimis. Afrikos miškinių dramblių ilgesnis ir siauresnis apatinis žandikaulis, apvalesnės ausys, kitoks kojų nagų skaičius, tiesesni ir žemyn nukreipti iltys, jie gerokai mažesni. Dėl kojų nagų skaičiaus: Afrikos krūminiai drambliai paprastai turi 4 kojų nagus ant priekinės pėdos ir 3 ant užpakalinės, Afrikos miškiniai drambliai paprastai turi 5 kojų nagus ant priekinės pėdos ir 4 ant užpakalinės (kaip Azijos drambliai). Pasitaiko šių dviejų rūšių hibridų.
Išsaugojimas
XX a. brakonieriavimas labai sumažino dramblių populiaciją Afrikoje. Rytiniame Čado regione dar 1970 m. dramblių bandos buvo gausios, o jų populiacija siekė apie 400 000. Tačiau iki 2006 m. jų skaičius sumažėjo iki maždaug 10 000. Afrikos dramblius nominaliai saugo vyriausybė, tačiau brakonieriavimas yra rimta problema.
Žmonių persikėlimas į teritorijas, kuriose natūraliai gyvena drambliai, arba netoli jų yra problema. Tiriami metodai, kaip saugiai atitraukti dramblių grupes nuo žmonių. Įrašytų piktų bičių garsų paleidimas yra nepaprastai veiksminga priemonė, skatinanti dramblius bėgti iš teritorijos. Kartais dramblių bendruomenės tampa tokios didelės, kad, norint išlaikyti ekosistemą, jas reikia išnaikinti.
Galerija
· 
Stambiu planu iš Addo dramblių parko Pietų Afrikoje.
· 
Veislinė dramblių banda, kurią sudaro tik karvės ir jaunikliai, Krugerio parko Makuleke vietovėje, Pietų Afrikoje.
· 
Jaunas bulius dramblys iš veislinės bandos, demonstruojantis agresiją.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kiek dramblių rūšių priklauso Loxodonta genčiai?
A: Loxodonta genties dramblių yra dvi rūšys.
K: Kurios gyvosios gentys priklauso drambliagyviams (Elephantidae)?
A: Drambliagyviams priklauso dvi gyvosios gentys, iš kurių viena yra Loxodonta.
K: Kaip paprastai keliauja dramblių patelės?
A: Dramblių patelės paprastai keliauja bandomis.
K: Kaip paprastai keliauja dramblių patinai?
A: Dramblių patinai dažniausiai keliauja vieni, o kartais - jauniklių grupėmis.
K: Kur rasta iškastinių loxodontų?
A: Fosilinių loxodontų rasta tik Afrikoje.
K: Koks yra didžiausias gyvas dramblys?
A: Didžiausias gyvas dramblys yra Afrikos krūminis dramblys.
K: Koks yra vidutinis Afrikos krūmynų dramblių patinų ir patelių ūgis ir svoris?
A: Afrikos krūmynų dramblių patinai gali užaugti iki 3,64 m aukščio ties pečiais ir sverti 5455 kg. Patelės gali siekti 3 metrus ir sverti nuo 3636 kg iki 4545 kg.
