Afrotheria yra žinduolių grupė (viršūnė arba klasė), kurios nariai labai skiriasi pagal išvaizdą, dydį ir gyvenimo būdą. Jai priklauso tokie ordai kaip auksaspalviai pelėnai (ir kiti afrosoricidai), drambliniai žvirbliai (Macroscelidea), tenykščiai (tenrecs), avarkai (Tubulidentata), hiraksai (Hyracoidea), drambliai (Proboscidea) ir lamantinai (Sirenia).
Apibrėžimas ir pagrindinės savybės
Afroterija (iš lot. „Afrikos gyvūnai“: „afro“ – Afrika, „theria“ – gyvūnai) apima skirtingiausias placentinių žinduolių linijas, kurios, nepaisant morfologinių skirtumų, yra susijusios bendrais evoliuciniais šaknimis. Daugumai afroterijų bendrų morfologinių synapomorfijų trūksta arba jos labai subtilios; todėl grupės atpažinimas daugiausia remiasi molekuliniais duomenimis.
Molekuliniai įrodymai
Šią grupę biologai suformulavo ir sustiprino remdamiesi RNR sekos analize bei vėlesniais DNR ir genomikos tyrimais. Naujesnių tyrimų metu naudojant mitochondrinę ir branduolinę genetinę medžiagą, o taip pat visų genomų analizę, buvo patvirtinta Afrotheria vieningumas ir jos vieta placentinių filogenetinėje medyje.
Evoliucija, kilmė ir laiko skalė
Molekuliniai ir kai kurie fosiliniai duomenys rodo, kad afroterijų protėviai atsirado Afrikoje maždaug kreidos pabaigoje arba ankstyvame terciaryje — tai reiškia prieš apie ~100–65 milijonų metų. Iš Afrikos vėliau pasiskirstė kai kurie pogrupiai (pvz., dramblių protėviai pasiekė Euraziją), o sirenijos (lamantinai ir jų pusbroliai) prisitaikė prie vandens gyvenimo ir paplitę vandenynuose.
Santykiai su kitomis placentinėmis grupėmis
Naujausi genomikos tyrimai rodo, kad Afrotheria ir Xenarthra (Pietų Amerikos ežiuolės, skruzdėžudės ir kt.) yra giminingi taksonai, dažnai sujungiami į didesnį vienetą, vadinamą Atlantogenata, kuris kartu su Boreoeutheria sudaro placentinių žinduolių pagrindinę sanklodą. Šis ryšys padeda aiškintis placentinių žinduolių pradines radiacijos fazes ir biogeografinius modelius.
Vidiniai taksonominiai ryšiai ir neaiškumai
Santykiai tarp įvairių afroterijos ordų vis dar tiriami. Genetiniai duomenys rodo kelias artimumo asociacijas: pavyzdžiui, panašu, kad drambliai (Proboscidea) ir lamantinai (Sirenia) yra artimesni vienas kitam nei anksčiau manyta, o taip pat pastebimas ryšys tarp drambliagyvių ir avarkų (Tubulidentata) tam tikruose analizėse. Kai kurios išvados sutampa su ankstesniais anatomų darbais, tačiau kai kurios tarpusavio pozicijos įvairiuose tyrimuose skiriasi priklausomai nuo naudojamų genusų ir metodų.
Fosiliniai duomenys ir biogeografija
Fosiliniai įrašai (pvz., senovinės proboscidian fosilijos, hyraksų giminės atstovų liekanos) leidžia rekonstruoti afroterijų kilmę Afrikoje ir jų tolimesnę plėtrą. Kai kurie išnykę ordai ir taksonai yra svarbūs suprasti morfologinius perėjimus (pvz., pereinamieji proboscidian formų tipai). Tačiau fosilijų įvairovė kai kuriose grupėse yra ribota, todėl molekuliniai duomenys lieka svarbia priemone ryšiams aiškinti.
Reikšmė ir įdomybės
- Didelis morfologinis skirtumas: Afroterija jungia nuo mažyčių žemės kirmėlių (auksaspalviai pelėnai, afrosoricidai) iki didžiulių dramblių.
- Ekologinė įvairovė: nariai užima įvairias nišas — požeminį, sausumos, medžių ir vandens gyvenimus.
- Biogeografinis pėdsakas: grupės istorija glaudžiai susijusi su Afrikos geologine izoliacija ir platesniais žemynų judėjimais per eoceną ir oligonoceną.
Apibendrinant, Afrotheria yra molekuliniu pagrindu paremta placentinių žinduolių grupė, kurios tyrimai atskleidžia sudėtingą evoliucinį paveldą, glaudžiai susijusį su Afrikos fauna ir senovine žemynų istorija.