Agilodocodon scansorius buvo viduriniosios juros periodo dokodontas. Tai ankstyviausias žinomas medžiuose laipiojantis į žinduolius panašus terapsidas, kurio morfologija rodo specializuotas adaptacijas gyventi medžių aplinkoje.
Agilodocodon scansorius nuo galvos iki uodegos buvo maždaug 13 cm ilgio ir svėrė apie 27 gramus. Išvaizda buvo panaši į voverės, turėjo ilgą snukį, lenktus raguotus nagus ir lanksčius čiurnos bei riešo sąnarius, būdingus šiuolaikiniams medžiojamiesiems žinduoliams. Jo kūno proporcijos ir gebėjimas sulenkti riešą bei čiurną leidžia manyti, kad šis gyvūnas galėjo tvirtai laikytis šakų ir manevruoti tarp kamienų; ilgoka uodega greičiausiai padėjo išlaikyti pusiausvyrą. Priekiniai dantys buvo kastuviniai, o tai leido mokslininkams teigti, kad Agilodocodon scansorius galėjo graužti medžių žievę ir ėsti dervą ar sultis, panašiai kaip kai kurie dabartiniai žinduoliai.
Fosilijos, išsaugotos gerai matomu skeletu, kilusios iš smulkaus nuosėdų telkinio Kinijoje ir leidžia rekonstruoti tiek išorinius kontūrus, tiek daugelį skeleto detalių. Šios savybės pabrėžia, kad jau evoliucijos ankstyvuoju etapu mamaliformai eksperimentavo su įvairiomis ekologinėmis nišomis, įskaitant medžių užimtį.
Debatai apie mitybą ir elgseną
Šia interpretacija abejoja kitas paleontologas. Jis mano, kad Agilodokodono dantys "gerokai skiriasi" nuo šiuolaikinių sultimis mintančių beždžionių, o ilgas ir plonas apatinis žandikaulis atrodo per silpnas medžių žievei graužti. Kritikai siūlo alternatyvas — kad dantys galėjo būti pritaikyti smulkesnei mitybai (pvz., vabzdžiams ar minkštesnėms augalinėms medžiagoms) arba kad kastuviniai priekiniai dantys atliko skirtingas, ne iki galo aiškias funkcijas.
Šiuo metu mitybos ir elgsenos interpretacijos remiasi vienu ar keliais egzemplioriais, todėl reikalingi papildomi radiniai ir tyrimai (funkcinė morfologija, mikroslėpsnis dantų nusidėvėjimo tyrimas), kad būtų galima tvirtai nustatyti dietą ir ekologinį vaidmenį. Nepaisant to, Agilodocodon scansorius yra svarbus pavyzdys, rodantis, kad medžių ekosistemos jau juros periodo metu buvo užimtos specializuotų mamaliformų.
Evoliucinė reikšmė
Nepriklausomai nuo galutinės mitybos interpretacijos, radinys praplečia supratimą apie dokodontų ir kitų ankstyvųjų mamaliformų įvairovę bei ekologinę kompleksiją. Tai rodo, kad medžių laipiojimo adaptacijos atsirado nepriklausomai keliose linijose ir kad žinduoliams panašūs bruožai (pvz., lankstūs riešo ir čiurnos sąnariai) galėjo vystytis anksčiau nei iki tol manyta.