Docodontai — išnykę mezozojaus mammaliaformai su sudėtingais krūminiais dantimis
Docodontai — išnykę mezozojaus mammaliaformai su sudėtingais krūminiais dantimis; fosilijos atskleidžia Castorocauda pusiau vandeninį gyvenimą, plaukus ir žinduolių evoluciją.
Docodontai - išnykusių žinduolių būrys arba porūšis. Jie gyveno viduriniojo ir vėlyvojo mezozojaus epochoje, daugiausia juros periodo pabaigoje ir ankstyvajame kreidos periode. Nors fosilinių radinių yra negausu, docodontai aiškiai parodo platų ekologinį ir morfologinį įvairovumą tarp ankstyvųjų mammaliaformų.
Morfologija ir dantų ypatumai
Docodontų vardas kilo nuo jų išskirtinių, sudėtingų krūminių dantų, kuriuose buvo smulkiai išvystyti cuspai ir padėtys, leidžiančios geriau perdirbti maistą — tai rodo pritaikymą tiek suniokojančiai, tiek malančiai funkcijai. Dėl šių dantų dažniausiai docodontai žinomi tik iš pavienių dantų ir žandikaulių kaulų fragmentų, tačiau keli išskirtiniai radiniai pateikia visapusiškesnį vaizdą apie jų kūno sandarą.
Klasifikacija ir taksonominė padėtis
Docodontai paprastai priskiriami prie mammaliaformų, t. y. prie žinduolių giminės artimų formų, tačiau jie nėra laikomi priklausančiais karūninių žinduolių grupei. Tai reiškia, kad placentalais ir marsupilamiais jie nėra taip artimai susiję kaip, pavyzdžiui, vienaląsčiai, todėl jie nepriskiriami karūninių žinduolių grupe. Dauguma tyrėjų naudoja terminą „mammaliaformes“ apibūdinti šioms išnykusioms formoms, kai norima akcentuoti jų nepriklausomybę nuo dabartinės karūninių žinduolių (crown Mammalia) grupės.
Žandikaulis ir žinduolių požymiai
Kai kurie pagrindiniai žinduolio požymiai pasirodo docodontuose: kadangi jų krūminiai dantys ir apatinis žandikaulis yra iš vieno kaulo (danties), juos dažnai laikoma žinduolių protėviais arba žinduoliškos linijos atstovais. Tačiau dėl to, kad jie nepriklauso karūninių žinduolių grupei, kai kurie autoriai vengia juos tiesiog vadinti „žinduoliais“ ir renkasi platesnį terminą mammaliaformes.
Gyvenimo būdas ir ekologija
Docodontai buvo ekologiniu požiūriu įvairūs. Dauguma analizės rodo, kad daugelis buvo žolėdžiai arba vabzdžiaėdžiai, tačiau yra ir išimčių. Pvz., Castorocauda, kuris buvo prisitaikęs pusiau vandeniniam gyvenimo būdui, turi dantų struktūrą ir kūno užuomazgas, iš kurių galima spręsti, kad jis maitinosi žuvimi. Kai kurie kiti docodontai rodė urvų kasačių ar kasimo ženklus — tai liudija apie gyvenimo būdą panašų į karves, kurmius ar kitus specializuotus bestuburių ir augalinio maisto vartotojus.
Reikšmė evoliucijoje ir išskirtiniai radiniai
Castorocauda yra ypač svarbus radinys, nes tai vienas iš retų atvejų, kai buvo atrastas beveik pilnas skeletas — paleontologijoje tokie radiniai yra ypatingai vertingi. Šis gyvūnas ne tik buvo žymiai didesnis už daugelį kitų mezozojaus mammaliaformų, bet ir turi išsaugotų odos bei plaukų (kailio) pėdsakų, įrodančių, kad plaukai ir kailis atsirado ankstyvojoje žinduolių evoliucijoje. Tokie duomenys leidžia daryti prielaidas apie šilumos palaikymo mechanizmus — t. y. apie žinduolių tipo temperatūros reguliavimą ir galimą endoterminiškumo (šilumos gamybos) vystymąsi ankstyvose linijose.
Be Castorocauda, keli kitų docodontų radiniai (pvz., pilnokesni Haldanodon ar Docodon fragmentai ir kai kurie marmaliniai radiniai iš Kinijos) rodo, kad ši grupė buvo morfologiškai ir ekologiniu požiūriu gerokai įvairi. Tai liudija, kad žinduoliškos savybės (pvz., sudėtingi dantys, plaukai, vienkaulis apatinis žandikaulis) evoliucionavo etapais ir skirtingose linijose prieš atsirandant dabartinei karūninių žinduolių grupei.
Apibendrinant — docodontai yra svarbi grandis žinduolių evoliucijos istorijoje: nors jie ir nėra tiesioginiai šiuolaikinių žinduolių pirmtakai, jų anatomija ir ekologiniai variantai padeda suvokti, kaip atsirado kai kurie tipiški žinduoliški bruožai ir kokia buvo ankstyvųjų mammaliaformų įvairovė mezozojuje.
Castorocauda rekonstrukcija. Atkreipkite dėmesį į kailį ir prisitaikymą plaukti (plati, plokščia uodega, tinklinės kojos) ir kasti (tvirtos galūnės ir nagai).
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Docodonta?
A: Docodonta - tai išnykusių žinduolių, gyvenusių viduriniojo ir vėlyvojo mezozojaus epochoje, būrys arba porūšis.
K: Kokios yra kai kurios docodontų savybės?
A: Docodontai turi sudėtingus krūminius dantis, vieno kaulo apatinį žandikaulį (dantiraštį) ir daugiausia buvo žolėdžiai arba vabzdžiaėdžiai.
K: Ar dokodontai laikomi žinduoliais?
A: Apskritai taip. Tačiau tie autoriai, kurie terminą "Mammalia" apriboja tik (gyvų) vainikinių grupe, neįtraukia dokodontų ir vietoj jų vartoja terminą mammaliaformes.
K: Kaip Castorocauda buvo prisitaikiusi?
A: Castorocauda buvo prisitaikiusi gyventi pusiau vandenyje ir turėjo dantis, kurie leidžia manyti, kad ji maitinosi žuvimis.
K: Kuo Castorocauda svarbi paleontologijai?
A: Pirmasis Castorocauda radinys buvo beveik pilnas skeletas, o tai paleontologijoje pasitaiko retai. Be to, jis laužo "mažo naktinio vabzdžiaėdžio" stereotipą, nes buvo pastebimai didesnis už daugumą mezozojaus žinduolių fosilijų ir visiškai neabejotinai turėjo plaukus ir kailį, o tai leidžia manyti apie žinduolių tipo temperatūros reguliavimą.
Ieškoti