Mammaliaformes ("panašūs į žinduolius") - tai būrys, kuriam priklauso žinduoliai ir artimiausi išnykę jų giminaičiai. Ši grupė žymi perėjimą nuo ankstyvųjų ryklėdinių giminingų grupių (cynodontų) prie grynai žinduoliškų formų ir apima tiek šiuolaikinius, tiek įvairias atsiradusias ir išnykusias šaknis.
Gyvi šio būrio atstovai yra vienaląsčiai (Monotremata), marsupilamiai (Marsupialia) ir eutheriai (Placentalia). Monotrematai (pvz., echidnos ir platypus) yra inkloškiai žinduoliai, kurie deda kiaušinius; marsupialai turi trumpą nėštumą ir vystosi maišelyje; eutheriniai žinduoliai (placentariai) pasižymi sudėtinga placentos sistema ir ilgiau užtrunkamu prenataliniu vystymusi.
Pagrindiniai bruožai
Šios grupės atstovams būdingi keletas tipiškų žinduolių požymių, nors ne visi jie matomi iškastiniuose radiniuose. Tarp svarbiausių:
- Heterodontinė dantų sistema — skirtingos dantų formos (ėduoliniai, kandamieji, krūminiai), leidžiančios specializuoti maisto apdorojimą. Ypatingai svarbūs yra modifikuoti krūminiai dantys, kurie gerai sutampa ir leidžia smulkinti maistą.
- Diphyodontija — vienas pieninių dantų komplektas vaikystėje ir vienas suaugusiųjų dantų komplektas vėliau; tai skiriasi nuo daugelio roplių, kurių dantys nuolat keičiasi.
- Jiežiarninių kaulų pertvarka — mažesnė mandibulos dalis, dominuojanti žandikaulio funkcija ir viduriniojo ausies trys kaulėliai (malleus, incus, stapes), kilę iš ankstesnės žandikaulio struktūros; ši transformacija pagerino klausą.
- Pieno gamyba ir kailis — žindymas ir kailis yra tipiniai žinduolių bruožai. Nors minkštieji audiniai retai išsaugomi, kai kuriose išimtyse — pvz., Castorocauda lutrasimilis — rasta įrodymų apie poodinį pūką.
- Reguliuojama kūno temperatūra (endotermija) ir aktyvus medžiagų apykaitos reguliavimas; taip pat dažnai būdingas diafragmos raumeninis kompleksas, padedantis kvėpuoti ir palaikyti didesnį aktyvumo lygį.
- Išplėstas smegenų priekinis pusrutulis, susijęs su sensorine ir elgesio specializacija.
Evoliucijos laikas ir paleontologiniai duomenys
Mammaliaformes grupė atsirado vėlyvajame triaso arba ankstyvajame juros periode (~225–200 milijonų metų prieš dabartį). Ankstyvieji nariai buvo dažniausiai smulkūs, naktiniai arba pusiau naktiniai vabzdžiaėdžiai ar omnivorai. Per mezozojaus laikus ši linija išsiskyrė įvairiomis formomis, o vėliau žinduoliai adaptavosi į daugybę ekologinių nišų.
Fosilijų duomenys parodo laipsnišką žinduoliškoms savybėms būdingų bruožų atsiradimą: dantų užspaudimo mechanizmo tobulėjimą, žandikaulio supaprastėjimą ir vidurinės ausies kaulų atskyrimą. Tačiau minkštieji audiniai (plaukai, pieno liaukos) beveik nebūna išsaugoti, todėl jų egzistavimą reikia spręsti iš kaulinių požymių ir retų išimčių (pvz., Castorocauda).
Žinomos fosilijos ir svarbūs taksonai
Tarp svarbių iškastinių mammaliaformes atstovybių minima Morganucodon, Hadrocodium, Megazostrodon ir kitos formos, kurios parodo ankstyvą dantų evoliuciją ir smegenų plėtrą. Castorocauda iš Liaoning nuosėdų yra reikšminga, nes ji suteikia tiesioginių įrodymų apie poodinį pūką ir specializuotą gyvenimo būdą (pusiau vandeninis, užkastaisiais panašus į ūdrą), rodydama žinduolių pritaikymų įvairovę mezozojuje.
Ką leidžia spręsti iškastinės liekanos ir kokie likę klausimai
Iškastinės liekanos leidžia atsekti daug morfologinių pokyčių, tačiau vis dar lieka neatsakytų klausimų apie kai kurių žinduolių gyvavimo būdų kilmę, tikslią endotermijos laipsnio raidą ir kai kurių minkštųjų audinių bei elgsenos bruožų atsiradimą. Nauji radiniai ir pažangios analizės (CT skenavimai, mikroskopiniai dantų ir audinių tyrimai) nuolat praturtina supratimą apie Mammaliaformes evoliuciją.
Santrauka: Mammaliaformes — tai plačiai apibrėžiama grupė, apimanti modernius žinduolius ir jų artimiausius išnykusius giminaičius. Jie išsiskiria specializuota dantų konstrukcija, vidurinės ausies pertvarka, žindymu ir kailiu (nors pastaruosius daugiausia tenka rekonstruoti) bei kitais žinduoliams būdingais bruožais. Grupės evoliucija prasidėjo mezozojuje ir vėliau lėmė didelę žinduolių įvairovę, kurią matome šiandien.

