Nikolajus Ryžkovas — sovietų pareigūnas ir 1991 m. Jelcino oponentas
Nikolajus Ryžkovas — buvęs sovietų pareigūnas ir 1991 m. Boriso Jelcino oponentas, apdovanotas ordinais, vėliau paveiktas sankcijų po 2014 m. Krymo krizės.
Nikolajus Ivanovičius Ryžkovas (g. 1929 m. rugsėjo 28 d.) – buvęs sovietų pareigūnas ir politikas, tapęs aktyvia Rusijos politikos figūra po Sovietų Sąjungos žlugimo. Ryžkovas įgijo didelę patirtį pramonės ir šalies administravimo srityse, o 1985–1991 m. vadovavo Sovietų Sąjungos Ministrų Tarybai (t. y. buvo tarybinis ministrų pirmininkas).
Biografija ir karjeros pradžia
Ryžkovas pradėjo karjerą techninės ir pramoninės veiklos srityje, dirbdamas inžinerijos bei pramonės organizacijose ir užimdamas vadovaujančias pareigas. Laipsniškai jis persiorientavo į valstybinę administraciją, kur jam buvo pavesta vis didesnė atsakomybė už nacionalinės ekonomikos ir pramonės sektorių valdymą. Jo reputacija sovietinėje valdžioje augo, todėl jis tapo vienu iš aukščiausio lygio vykdomosios valdžios vadovų.
Politika ir 1991 m. prezidento rinkimai
Po Sovietų Sąjungos iširimo Ryžkovas tęsė politinę veiklą Rusijoje. 1991 m. jis buvo vienas iš pagrindinių kandidatų Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos (RSFSR) prezidento rinkimuose ir buvo pristatomas kaip Boriso Jelcino oponentas. Šiuose rinkimuose Ryžkovas atstovavo konservatyvesnei linijai, kuri kritikavo greitą rinkos reformas ir siūlė labiau palaikyti tradicinius valstybinio reguliavimo elementus. Po rinkimų jis ir toliau dalyvavo politiniame gyvenime, dirbo parlamentinėse institucijose ir įvairiose komisijose.
Apdovanojimai
- Du kartus apdovanotas Darbo raudonosios vėliavos ordinu;
- 1971 m. apdovanotas Spalio revoliucijos ordinu;
- du kartus apdovanotas Lenino ordinu;
- gavo 4-ojo laipsnio ordino "Už nuopelnus tėvynei" apdovanojimą;
- jam suteiktas Armėnijos nacionalinio didvyrio vardas.
Sankcijos ir vėlesnis gyvenimas
2014 m. kovą, po Krymo krizės, Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos įtraukė Ryžkovą į sankcijų sąrašus. Sankcijų priežastis buvo siejama su jo palaikymu politikai, kuri prisidėjo prie Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimų bei Krymo aneksijos. Po to Ryžkovas išliko viešojo gyvenimo veikėju, kartais komentuodamas politinius ir ekonominius procesus, tačiau jo įtaka reikšmingai sumažėjo palyginti su sovietinių laikų pozicijomis.
Ryžkovo karjera – pavyzdys, kaip aukštas sovietų biurokratinis ir ekonominis patyrimas persikėlė į naująją Rusijos politikos erą, tačiau taip pat parodė ir sudėtingą perėjimą nuo tarybinės sistemos prie post-sovietinės realybės.
Ieškoti