Richard Roberts
Seras Richardas Johnas Robertsas FRS (gimė 1943 m. rugsėjo 6 d. Derbyje) - britų biochemikas ir molekulinis biologas.
1993 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premija jam kartu su Filipu Šarpu (Phillip Sharp) paskirta už "atradimą, kad eukariotų genai nėra vientisos eilutės, o turi intronus, ir kad pasiuntinių RNR susiejimas, siekiant ištrinti tuos intronus, gali vykti skirtingais būdais, todėl iš tos pačios DNR sekos gaunami skirtingi baltymai".
Robertsas dirbo Harvardo universitete, Cold Spring Harbor laboratorijoje ir Naujosios Anglijos biolaboratorijoje. 2008 m. jis buvo įšventintas į riterius.
Darbas
Anksčiau buvo manoma, kad kiekvienas DNR genas koduoja vieną baltymą ištisinėje juostoje. Robertsas ir Sharpas nepriklausomai vienas nuo kito nustatė, kad adenoviruso (sukeliančio peršalimo ligas) genai buvo suskaidyti į segmentus, kurie vėliau buvo sujungti apdorojant RNR.
1997 m. Robertsas įrodė, kad adenoviruso koduojančią DNR skiria nekoduojančios DNR atkarpos. Koduojančios atkarpos yra egzonai, o nekoduojančios - intronai.
Be to, paaiškėjo, kad ši struktūra būdinga visiems aukštesniesiems organizmams. Atradimas, kad genas genetinėje medžiagoje gali būti keli skirtingi ir atskiri segmentai, buvo revoliucinis.
Antroji Roberto darbo dalis buvo susijusi su genų dalijimu ir genų sujungimu. Tai reiškia, kad iš koduojančios sekos reikia iškirpti gabalėlius ir juos pridėti. Taip sukuriamas baltymas, kuris veikia kitaip nei pirminė versija. Dabar tai naudojama genų inžinerijoje.
Siūlomas poveikis evoliucijai
Tokia struktūra gali leisti lanksčiau reaguoti į aplinkos pokyčius ir taip paspartinti evoliuciją. Ši struktūra taip pat gali būti atsakinga už daugelį paveldimų genetinių defektų.
Štai svarbiausia Nobelio premijos įteikimo kalbos dalis, kurią pasakė Karolinskos instituto Nobelio asamblėjos profesorius Bertilas Daneholtas:
"Anksčiau buvo manoma, kad genai evoliucionuoja daugiausia kaupiantis nedideliems diskretiniams genetinės medžiagos pokyčiams. Tačiau mozaikinė genų struktūra aukštesniesiems organizmams leidžia pertvarkyti genus ir kitu, efektyvesniu būdu. Taip yra todėl, kad evoliucijos metu genų segmentai - atskiros mozaikos dalys - pergrupuojami genetinėje medžiagoje ir taip sukuriami nauji mozaikos modeliai, taigi ir nauji genai. Šis persitvarkymo procesas, manoma, paaiškina sparčią aukštesniųjų organizmų evoliuciją".
Įprastas egzonų sujungimo būdas apdorojant RNR. RNR ir baltymų subvienetų grupė, vadinama spliceosoma, pašalina intronus iš transkribuojamo pre-mRNA segmento. Šis procesas vadinamas splaisingu.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra seras Ričardas Džonas Robertsas?
A: Seras Richardas Johnas Robertsas - britų biochemikas ir molekulinis biologas.
K: Už ką seras Ričardas Džonas Robertsas gavo Nobelio premiją?
A: Seras Richardas Johnas Robertsas 1993 m. gavo Nobelio fiziologijos ar medicinos premiją už tai, kad atrado, jog eukariotų genai nėra vientisos eilutės, o turi intronus.
K: Su kuo seras Ričardas Džonas Robertsas pasidalijo 1993 m. Nobelio premiją?
A: Seras Richardas Johnas Robertsas 1993 m. Nobelio premiją pasidalijo su Phillipu Sharpu.
K.: Kaip intronų splaisingas veikia baltymus?
A.: Intronų splaisingas gali vykti įvairiais būdais, todėl iš tos pačios DNR sekos gaunami skirtingi baltymai.
K: Kur dirbo seras Richardas Johnas Robertsas?
A: Seras Richardas Johnas Robertsas dirbo Harvardo universitete, Cold Spring Harbor laboratorijoje ir Naujosios Anglijos biolaboratorijoje.
K: Kada seras Richardas Johnas Robertsas buvo įšventintas į riterius?
A.: Seras Richardas Johnas Robertsas buvo įšventintas į riterius 2008 m. gimtadienio apdovanojimuose.
K: Kada ir kur gimė seras Richardas Johnas Robertsas?
A: Seras Richardas Johnas Robertsas gimė 1943 m. rugsėjo 6 d. Derbyje, Jungtinėje Karalystėje.
