Seras Richardas Johnas Robertsas FRS (gimė 1943 m. rugsėjo 6 d. Derbyje) – britų biochemikas ir molekulinis biologas.
Moksliniai atradimai ir Nobelio premija
1993 m. Nobelio fiziologijos ar medicinos premija jam kartu su Filipu Šarpu (Phillip Sharp) paskirta už "atradimą, kad eukariotų genai nėra vientisos eilutės, o turi intronus, ir kad pasiuntinių RNR susiejimas, siekiant ištrinti tuos intronus, gali vykti skirtingais būdais, todėl iš tos pačios DNR sekos gaunami skirtingi baltymai".
Trumpai apie atradimą: Robertsas ir Šarpas nustatė, kad daugumos eukariotų genų pirminė transkripcija suteikia ilgą pre-mRNR molekulę, kurioje yra tiek eksonų (koduojančių sekų), tiek intronų (nekodavimo sekų). Intronus pašalina pažangus pašalinimo mechanizmas, vadinamas splicing (RNR susiejimas). Svarbus atradimo aspektas buvo tai, kad splicing gali vykti įvairiais būdais – vadinamasis alternatyvusis susiejimas leidžia iš vienos genų sekos gauti skirtingus baltymus, taip ženkliai išplečiant organizmų baltymų įvairovę ir sudėtingumą.
Šis atradimas pakeitė supratimą apie genų struktūrą ir ekspresiją, turėjo didelę reikšmę molekulinei biologijai, genetikai ir medicinai: alternatyvusis susiejimas paaiškina, kaip ribotas genų skaičius gali duoti daug skirtingų baltymų, ir leido geriau suprasti tam tikrų genetinių ligų, vėžio bei paveldimų sutrikimų molekulinius mechanizmus.
Darbo vietos ir karjera
Per savo karjerą Robertsas dirbo įvairiose mokslinėse institucijose: Harvardo universitete, Cold Spring Harbor laboratorijoje ir Naujosios Anglijos biolaboratorijoje. Jo darbai apima ne tik intronų ir RNR apdorojimo tyrimus, bet ir platesnes temas molekulinėje biologijoje bei biotechnologijose.
Apdovanojimai ir visuomeninė veikla
- Nobelio premija (1993) – kartu su Philipu Sharpu už intronų ir RNR susiejimo atradimus.
- FRS – Britų Karališkosios draugijos narys (Fellow of the Royal Society).
- 2008 m. jis buvo įšventintas į riterius.
Be pagrindinių apdovanojimų, Robertsas yra plačiai pripažintas už indėlį į molekulinės biologijos supratimą ir už mokslinio darbo sklaidą. Jo atradimai turi ilgalaikį poveikį biologijos tyrimams, farmacijai ir diagnostikai.
Reikšmė ir pasekmės
Atrastas intronų egzistavimas ir alternatyvusis RNR susiejimas paaiškino daugumą ankstesnių neatitikimų tarp DNR sekų ir gaunamų baltymų, atvėrė naujas tyrimų kryptis (pvz., reguliavimo mechanizmai, splicing'o klaidos susijusios ligos) ir tapo fundamentine molekulinės genetikos dalimi. Šiais atradimais grindžiami ir nauji diagnostikos, terapijos (pvz., su RNR susijantys vaistai) bei biotechnologijų metodai.
Richardas J. Robertsas laikomas vienu iš svarbiausių XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios genetikos ir molekulinės biologijos mokslininkų, kurio darbai tęsia įtaką biologijos ir medicinos pažangai.
